„Prezidentas pasakė, kad jis tą savo kryžių nuneš. Aš linkiu didžiulės sėkmės ir, kaip kiekvienas elektros vartotojas, laukiu teigiamų rezultatų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.
Ministras pažymėjo, kad tiki, jog prezidentas vyksiančioje EVT gali susitarti dėl Lietuvai palankių sprendimų, tačiau, pažymėjo jis, ir Vyriausybė yra pasiruošusi įsijungti į procesą Europos Vadovų Taryboje, jei tik G. Nausėdai pasirodytų tai esant reikalinga.
„Aš tikiu, kad prezidentas tas mažesnes kainas galės parvežti. Aš tą ir pasakiau, kad jis prisiėmė labai didelę atsakomybę – tiesiogiai prieš Lietuvos žmones – parvežti tai, ko jiems reikia. Jeigu jis matytų, kad to negali daryti ar jis norėtų dalintis – tai Vyriausybės yra pasiruošusi dalyvauti tuose procesuose, nes jie (klausimai – ELTA) yra labai praktiški“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, komentuodamas praėjusią savaitę vėl tarp valdančiųjų ir Prezidentūros atsinaujinusias diskusijas, kas turėtų atstovauti Lietuvą Europos Vadovų Taryboje.
ELTA primena, kad G. Landsbergis praėjusios savaitės trečiadienį pareiškė, kad, siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą. Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.
Savo ruožtu prezidentas, reaguodamas į užsienio reikalų ministro siūlymą, akcentavo, kad jis yra vienintelis tiesiogiai visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas, o savo konstitucinių funkcijų taip pat nėra nusiteikęs niekam deleguoti. Be to, pažymėjo prezidentas, siekiant važiuoti į Briuselį spręsti išaugusių elektros kainų problemų, reikia būti pasiruošusiam. O dešiniųjų Vyriausybė, žurnalistams teigė šalies vadovas, tokia nėra. Anot jo, šiuo metu Ingridos Šimonytės vedamas Ministrų kabinetas neturi jokių konkrečių pasiūlymų.
Į tokią išsakytą poziciją netruko sureaguoti ir premjerė. Pasak jos, būtų gerai, jei prezidentas ne tik mokytų kitus kaip elgtis, bet ir pats prisiimtų deramą atsakomybę.
Klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento. Kiek anksčiau dėl kilusio ginčo buvo atsiradusi iniciatyva įstatymu reglamentuoti nusistovėjusią atstovavimo EVT tvarką.
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.
Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
