aA
Artėjant 2019 metų rinkiminiam maratonui konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis partijos Tarybai išsakė nerimą dėl antisisteminių jėgų kilimo ir politinių partijų ateities.
© DELFI / Paulius Garkauskas

G. Landsbergis savo kalboje teigė, kad prieš keletą mėnesių pradėjus rengtis šiam Tarybos posėdžiui atrodė, kad tai tebus susitikimas techniniams klausimams spręsti.

„Tačiau sulig kiekviena savaite darėsi aiškiau, kad politinių klausimų gausėja“, – teigė G. Landsbergis pažymėjo norįs kalbėti ne tiek apie rinkimus, net ne apie esamą politinę padėtį – „valstiečius“, įvykius Seime arba šalia Seimo.

„Manau, kad tai aktualu, bet pasitikiu Seimo frakcija“, – sakė G. Landsbergis.

Pagrindinė tema, kurią kėlė partijos pirmininkas buvo politinių partijų ateitis.

„Turbūt ryškiausias signalas buvo prieš kelias dienas – vieno iš valstybės vadovų pasisakymas, kad visos partijos Lietuvoje elgiasi neteisingai, ir tą sentimentą mes visi jaučiame. Jis skamba gatvėse šalia Seimo, Seime, žiniasklaidoje ir visuomenės nuomonės formuotojai užsimena apie tai, kad su partijomis yra viskas gerai“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, konservatorių bendruomenė į tai reaguoja jautriai.

„Man pradėjo suktis mintis, kad apie tai turime kalbėti kaip politinė organizacija – apie savo, kaip politinės partijos, ateitį“, – sakė G. Landsbergis.

Problemos – ne tik Lietuvoje

Grįžęs iš komandiruotės Briuselyje G. Landsbergis bendrapartiečiams pasakojo įspūdžius iš tradicinio, prieš Europos Vadovų Tarybą vykstančio, Europos liaudies partijų vadovų susitikimo.

„Ypatingai dėmesį patraukė Angelos Merkel kalba. (…) Jos tezė buvo tokia, kad ji dar neatsimena tokio laiko, kad jos partija būtų tokioje apgultyje, kurioje yra dabar. Apgultyje prieš antisisteminius judėjimus, kurių pagrindinė žinia, kad Europos partijos paseno, jos nebegali pasiūlyti nieko naujo ir metas joms užsidaryti“, – sakė G. Landsbergis.

Jis priminė, kad Vokietijoje didžiausias puolimas prieš CDU iš AfD, radikalios dešiniosios partijos.

„Kitas spaudimas atsiranda iš naujų judėjimų, kurių dabar simboliu yra tapęs Prancūzijos prezidentas. Man buvo naujiena sužinoti, kad panašūs būtent jo inicijuoti judėjimai yra kuriami visoje Europoje, netgi registruotas judėjimas Vokietijoje. Žinia yra viena: viskas – šita sistema paseno, reikia naujos sistemos“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, A. Merkel nepasiūlė išeities, jos temą perėmė kitų valstybių partijų lyderiai, taip pat išsakydami, kad visos valstybės jaučia tą patį.

„Ji nepasakė aiškios išeities. Ji tiesiog pasakė, kad mes pereiname į naują realybę, kurioje turėsime atsakyti į labai rimtus ir fundamentalius klausimus, kaip mes gyvensime toliau“, – pasakojo G. Landsbergis.

Pasak jo, Lietuvoje – tokia pati situacija. „Lietuvoje yra akivaizdi tema, ar partijos turi ateitį. Kai kurie mūsų kolegos iš kitų tradicinių partijų, rodos, daro viską, kad įtikintų, kad nebeturi“, – sakė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis teigė su apmaudu žiūrįs į kolegas politinėje kairėje – „socialdemokratų rietenas, kurios šį šeštadienį kažkokiu būdu išaugs į naują politinį lygį“.

„Liberalų iššūkiai ir visa kita kuria vakuumą susidaryti naujiems – arba radikaliems judėjimams, panašiai, kaip Vokietijoje, arba judėjimams, kurie yra trumpalaikiai, su viena pagrindine žinia, kad partijų nebereikia“, – sakė G. Landsbergis.

Siūlys riboti partijos vadovų kadencijas

Atsakydamas į kylančius iššūkius G. Landsbergis siūlė keturis žingsnius. Pirmas žingsnis, pasak jo, yra atvirumas.

„Mes esame tą vėliavą iškėlę, kad mes turime būti atvira partija. Aš manau, kad mes nenuėjome viso kelio. Su nerimu žiūriu į kai kuriuos mūsų skyrius, kur vis dar yra padedami į stalčių naujų narių prašymai jungtis“, – sakė G. Landsbergis.

Jis teigė vis dar matąs skyrius, kurie yra užsidarę, kurie mato savo išgyvenimą, kaip tvirtovę.

„Įsivaizduokime tą požiūrį iš to 18 ar 25 metų jauno žmogaus, kuris kitais metais balsuos rinkimuose, ir kuris, galbūt, norėtų ateiti pažiūrėti, kaip mes atrodome iš vidaus. Kokia žinia jam yra paskleista“, – sakė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis žada siūlyti skyrių pirmininkų rotaciją. Pasak jo, skyrių pirmininkai turės rotuotis po rinkimų.

„Šalia to reikės diskutuoti apie kadencijų įvedimą. Kad būtų sąžininga, aš siūlysiu, kad ta pati taisyklė būtų taikoma ir partijos pirmininkui. Partijos pirmininko rinkimai – po rinkimų į Seimą, lygiai taip pat kadencijų ribojimas“, – sakė G. Landsbergis.

Jaunimą kritikavo dėl pasyvumo

Partijos lyderis kalbėjo apie tai, kad sulaukia laiškų iš jaunų bendrapartiečių visoje Lietuvoje, kad jie nesulaukia dėmesio vietoje.

„Kai kurie skyriai yra taip susitvarkę, kad įtraukia jaunus žmones, ir pasiūlo jiems ateitį ir politikoje, ir veiklose. Bet ne visur yra taip, ir tai turi keistis. Jei nebus keičiamasi iš vidaus, tai mes keisime iš viršaus“, – sakė G. Landsbergis.

Jis pažadėjo, kad jauni žmonės, kurie neranda galimybių reikštis skyriuose, turės galimybę save realizuoti nacionaliniu mastu.

„Man kyla klausimas, kodėl jaunimo bendruomenė, kuri buvo tokia svarbi iki šiol – ir, kai šiandien mes turime vos ne didžiausią palaikymą būtent iš jaunų žmonių, kodėl mūsų jaunimo bendruomenė nesugeba susirinkti į kokį nors renginį ir kažką pasiūlyti jaunimui“, – klausė G. Landsbergis.

Partijos lyderis kalboje nežinia juokais, ar rimtai teigė galvojąs apie tai, kad gal pasiūlyti Vytautui Landsbergiui, kai jis sustiprės, vadovauti jaunimo bendruomenei.

„Manau, kad jis turėtų daugiau energijos ir įkvėpimo“, – sakė G. Landsbergis.

Steigs partinę Etikos komisiją

G. Landsbergis taip pat kalbėjo, kad ateityje visi partijos vienmandačių kandidatai, taip pat merai, kandidatai į prezidentus ir sąrašų lyderiai (Seimo ir EP) bus renkami „Open primaries“ būdu.

„Tai nėra lengva, bet, manau, kad praėję pirmuosius žingsnius, išsprendę technines problemas, jeigu tokių būtų, manau, kad turėsime taikyti tokius pačius principus visuose kituose rinkimuose – vienmandatininkų atrankoje visur kitur. Taip turi būti, dėl to, kad žmonės turi žinoti, kad mes nesame tvirtovė, mes esame bendruomenė, kuri kviečia ir priima žmones“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Partijos lyderis paminėjo planus steigti partijoje Nepriklausomą etikos komisiją.

„Kuo toliau, tuo labiau susiduriame ir susidursime su iššūkiais, kurie reikalauja moralinio vertinimo. Moralinis vertinimas ne visada yra politinis vertinimas“, – kalbėjo G. Landsbergis.

TS-LKD turi Priežiūros komisiją, kuriuo, pasak partijos pirmininko, pasitikima tiek partijoje, tiek už partijos ribų.

„Tačiau diskutavę su kolegomis priėjome išvados, kad reikia plėsti Priežiūros komisiją, įvertinti ir situacijas, kurios ne taip seniai buvo minimos viešojoje erdvėje“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, tai galėtų būti nepriklausoma komisija, kurios vertinimas būtų tarsi visuomenės vertinimas.

„Kad ne mes patys kiekvieną kartą turėtume pasakyti – ar mes čia labai prisidirbę, ar ne, bet pakviesime žmones, kurie mums padės. Jų vertinimas bus imperatyvus“, – sakė G. Landsbergis.

Siūlymui steigti tokią partinę instituciją pateikimo stadijoje šeštadienį pritarė Kaune posėdžiavusi partijos Taryba. Dabar siūlymas bus svarstomas partijos skyriuose.

Ne visi Tarybos nariai entuziastingai sutiko siūlymą steigti tokį partinį organą. Salėje nuskambėjo nuomonė, kad tokius atvejus, kaip iš Seimo pasitraukusio – Tado Langaičio arba „Metoo“ skandale nuskambėjusio Mykolo Majausko įvertins rinkėjai, todėl nereikia dar vienos institucijos.

Partijos pirmininkas paaiškino, kad partija negali gyventi nuo rinkimų iki rinkimų, atsakymus reikia gauti greičiau. Savo poziciją jis pagrindė metaforiniu palyginimu.

„Kuo skiriasi bebrai nuo nebebrų ? Bebrai nevertins, nieko nedarys, sėdės, lauks rinkimų, tada sakys „vsio zakonna“, ir kaip nors vistiek juos išrinks“, – sakė G. Landsbergis.

Sukrikavo dėl drausmės

Partijos lyderis išsakė kritikos bendrapartiečiams dėl drausmės. Pasak jo, spragos lankomume nėra pateisinamos.

„Žinau, kad mes kiekvienas sau randame pateisinimų kodėl ir kaip, vis dėlto, tai neturi būti niekaip kitaip paaiškinama, tai yra klaida, ir ji turi nepasikartoti daugiau“, – sakė G. Landsbergis.

Bendraujant su žiniasklaida jis bendrapartiečiams pabrėžė maksimalaus skaidrumo principą.

„Aš džiaugiuosi už visus, kurie to standarto laikosi. Tačiau kažkas pasidaro, kai mes išvažiuojame iš Vilniaus – atrodo nuvažiuojame 30 kilometrų ir pasidaro kiti standartai. Tada mes pradedame diskusijas, kad negalima bausti regiono savivaldybės dėl to, kad tai yra negarbinga, žmonės neteks darbo. Manau, kad tai turi baigtis“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, standartas, kuris taikomas Vilniuje, turi būti taikomas visoje Lietuvoje.

„Todėl, kad visa tai yra panaudojama vienam tikslui, kad partijų nebereikėtų“, – sakė G. Landsbergis.

Partijos lyderis taip pat pažymėjo, kad TS-LKD turi turėti vieningą poziciją daugeliu politinių klausimų, ypač dėl bendros europinės krypties.

G. Landsbergis žadėjo skirti daugiau dėmesio instituciniam partijų stiprinimui. Sieks, kad valstybė kur kas griežčiau reguliuotų partijų finansavimą, bet ir drauge tinkamiau finansuotų skaidrias, sąžiningas partijas. Taip pat jis žada siekti, kad Seimo frakcijų darbas būtų kokybiškesnis, galėtumėme turėti daugiau kompetencijų, referentų ir padėjėjų darbas būtų geriau apmokamas.

Vėluoja į pasirengimo rinkimams traukinį

Konservatorė iš Mažeikių Lina Rimkienė savo kalboje bendrapartiečiams akcentavo kitų metų iššūkius, kuriems, pasak jos, rengiamasi nepakankamai.

„Norėčiau sugrąžinti Jus visus į ateinančius rinkimų metus, ir norėčiau jums visiems priminti, kad mes tuos metus pradėsime savivaldos rinkimais, paskui seks prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, dar toliau eisime į Seimo rinkimus.

Taip turėtume visi čia susirinkę skaičiuoti rinkimų periodus. Nebus savivaldos, nebus prezidento, EP, nebus Seimo 2020 metais. Mažiausiai šiandien skyrėme dėmesio savivaldos rinkimams“, – kalbėjo L. Rimkienė.

Ji savivaldos rinkimų kampanijai naudojo siurblio pardavimo ten, kur nėra elektros analogiją.

„Man siurblio pardavimas ten, kur nėra elektros, yra vilties pardavimas, kad kada nors ta elektra ten bus“, – sakė L. Rimkienė.

Ji prisistatė, kad yra opozicijos lyderė, veikia Mažeikiuose, pasak jos, socialdemokratiškoje aplinkoje.

„Kad suprastumėte, apie ką aš kalbu, ir kaip ten sudėtinga parduoti siurblį, nes nėra elektros, aš šneku, kad nėra demokratijos, tai reiškia tai: iš 10 pagrindinių mokyklų ir 5 gimnazijų – aštuonias valdo socialdemokratai, 70 proc. savivaldybės vadovų – socialdemokratų partijos nariai, iš 9 seniūnijų – penki socialdemokratų atstovai valdo jas“, – sakė L. Rimkienė.

Pasak jos, rinkimai savivaldoje prasidėjo prieš pusmetį, šiuo metu jie yra įsibėgėję ir vyksta pilnu pajėgumu.

„Mes šiandien jiems dar tik ruošiamės. Pavyzdžiui, Mažeikiuose seniūnams nupirkti aštuoni padidinto pravažumo džipai už apytikriai 200 tūkst. eurų. Mes suprantame, kad tai yra kyšis prieš rinkimus“, – sakė L. Rimkienė.

2019 metais vyks treji rinkimai – vasarį-kovą – savivaldybių tarybų, gegužę – prezidento, gegužę-birželį – į Europos Parlamentą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (1260)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (133)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (26)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (32)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (124)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Jurga Klimaitė-Riebling nusivylė šventiniu Vilniumi: žinau, kodėl sostinės eglutė gavo į skudurus (19)

Šiemet kalėdinis laikotarpis daugeliui lietuvių sukėlė ne tik džiugias emocijas, bet ir...

Didelė dalis nežino, kad yra alergiški kasdien vartojamiems produktams: Unikauskas siūlo pasitikrinti patiems (8)

Tam tikru momentu savo gyvenime kiekvienas žmogus gali patirti jautrumą maistu, LRT TELEVIZIJOS...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (148)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (24)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (151)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...