„Šioje situacijoje itin svarbūs koordinuoti ES veiksmai, kalbantis su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis bei siekiant efektyvios readmisijos politikos. Tikimės didesnio ES institucijų įsitraukimo, palengvinant per Baltarusiją atkeliaujančių neteisėtų migrantų grąžinimą. Svarbu, kad ES siųstų aiškią žinią - neteisėti migrantai bus sugrąžinti į kilmės šalis", - sakė ministras G. Landsbergis, pabrėždamas, kad ne tik agresyvėja Aliaksandro Lukašenkos politika ES atžvilgiu, bet ir toliau stiprėja represijos prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.
Anot ministro, ES reakcija turi būti griežta ir aiški - pradedame diskusijas ir ruošiamės plėsti ekonomines sankcijas Baltarusijai.
Kalbėdamas apie ES-Rusijos santykius, Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad ES turi laikytis vieningos pozicijos dėl agresyvių Rusijos veiksmų ES kaimynystėje ir represijų prieš opozicijos atstovus.
„Sistemingomis pastangomis Kremlius užkerta kelią opozicijai dalyvauti artėjančiuose Dūmos rinkimuose, represijomis šalina visus režimo kritikus. ES turėtų pasirengti planą, kaip reaguoti į galimas Rusijos provokacijas ES Rytų kaimynystėje ar Rusijos-Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021" metu”, - sakė ministras, pabrėždamas, kad migracijos krizės kontekste rizika galimoms provokacijoms yra gana didelė.
Su ambasadoriais diskutuodamas apie prioritetinius ES politikos uždavinius, ministras pažymėjo, kad svarbu skirti ypatingą dėmesį ES atsparumo stiprinimui ir sklandžiam atsigavimui po COVID-19 pandemijos.
„ES susiduria su daugialypiais iššūkiais: nuo COVID-19 pandemijos, nelegalios migracijos, saugumo krizių ir konfliktų ES kaimynystėje iki didėjančių Rusijos ir Kinijos ambicijų pasaulinėje arenoje, jų vykdomų dezinformacijos ir kibernetinių atakų. ES turi būti pasiruošusi galimoms ateities krizėms, užtikrinti greitą ekonominį atsigavimą po pasaulinės pandemijos, kuris būtų grįstas žalinimu ir skaitmenizacija", - sakė G. Landsbergis.
Pasak ministro, oficialiai išstojusi iš 17+1 formato Lietuva laukia bendrų europinių diskusijų dėl ES-Kinijos santykių ateities perspektyvų. Lietuva yra suinteresuota vertybine ES politika Kinijos atžvilgiu, nori, kad Lietuvos balsas būtų girdimas 27+1 formate.
Susitikimą organizavo šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos Lietuvai akredituota ambasada Lenkijoje.
