„Neturiu aš čia niekur kreiptis labai. Esu tik vienas iš 14 ministrų. Turiu nuomonę ir matau artėjančių (EVT – ELTA) posėdžių darbotvarkes. Matau, kad pagrindinės derybos greičiausiai vyks būtent šioje taryboje. Kadangi tą klausimą esame anksčiau iškėlę, aš manau, kad yra racionalu jį dabar prisiminti“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

„Pagal susiklosčiusią politinę tradiciją – ne pagal įstatymus ar Konstituciją – yra taip, kad būtent valstybės vadovas atstovauja Lietuvai tam tikrose ir su vidaus politika siejamose dalykuose. Jeigu derybos vyks būtent EVT dėl energetikos pagalbos paketo, reikia apsispręsti kieno tai yra atsakomybė. Man atrodo, kad tai yra Vyriausybės darbo laukas“, – pažymėjo ministras.

Galiausiai jis akcentavo, kad tiek energetikos ministras Dainius Kreivys, tiek jis ir premjerė sprendžia aktualiausias problemas. Todėl, anot jo, galima tik apgailestauti, kad ne visus instrumentus Vyriausybė turi savo rankose.

„Matome tokį atsakomybės futbolą. Yra paspiriamas kamuolys – Vyriausybė turi spręsti problemas. Vyriausybė sprendžia problemas kiekvieną dieną: tiek energetikos ministras, tiek aš savo ruožtu, tiek premjerė. Tik kai kurie instrumentai, deja, yra ne mūsų rankose“, – sakė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė Ingrida Šimonytė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą. Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo Gitano Nausėdos antradienį išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.

LRT televizijai duotame interviu prezidentas leido suprasti, kad nuo D. Kreivio derybų dėl elektros kainų ES ir Švedijoje priklausys, ar jis toliau pasitikės interpeliacijos išvengusiu ministru.

„Jeigu po gruodžio 1 dienos išaiškės, kad ministras Kreivys patenkinamai įvykdė šitas užduotis, aš manau, kad mes galėsime jam suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir atvirkščiai, jeigu šių sprendimų jam nepavyksta įgyvendinti ir Lietuva atsidurs nepalankioje situacijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, iš to darysime atitinkamas išvadas“, – interviu LRT antradienį sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento.

Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.

Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)