„Situacija yra tikrai bloga. Neturiu kito pasakymo“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, Lietuva sprendžiant šią problemą yra padariusi viską, tačiau didžiosios valstybės, akcentavo ministras, visų savo pajėgumų dar neišnaudoja.

„Lietuva savo ruožtu yra padariusi praktiškai viską, ką galima. Amunicija, kurią mes patys gaminame, krašto apsaugos ministras turbūt patikslintų, yra tiekiama tiek, kiek mūsų pajėgumai leidžia. Akys krypsta į pagrindinius industrinius partnerius, kurie turi gamybos pajėgumus, tačiau dėl skirtingų priežasčių amunicijos kiekis yra tiekiamas toks, koks yra tiekiamas“, – teigė G. Landsbergis.

Šią savaitę įtakingo amerikiečių leidinio Washington Post paskelbtoje publikacijoje rašoma, jog Pietų Korėja yra netiesiogiai perdavusi Ukrainai daugiau amunicijos nei visos Europos šalys kartu sudėjus.

Ministras atkreipia dėmesį, jog karas vyksta prie pat Europos Sąjungos (ES) sienų, todėl šalys turėtų investuoti į jį daugiau negu daro dabar.

„Ačiū Pietų Korėjai, bet, kita vertus, karas yra tiesiogiai paveikęs mūsų saugumą. Ukrainos sėkmė arba potencialios nesėkmės fronte turės tiesiogines pasekmes mūsų nacionaliniam saugumui“, – teigė G. Landsbergis.

ES šalys pavasarį buvo paskelbusios apie 2 mlrd. eurų vertės iniciatyvą per 12 mėnesių nusiųsti Ukrainai 1 mln. vienetų artilerijos sviedinių. Spalį „Bloomberg News“ paskelbė, kad ES atsilieka nuo šių planų.

Pranešta, kad paramos tiekimo laikotarpis jau įpusėjo, tačiau pagalba šaudmenimis siekia apie 30 proc. numatyto kiekio. ES dėti daugiau pastangų paragino ir JAV, pati siekianti kitąmet didinti savo gamybą iki maždaug 1 mln. sviedinių per metus.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)