„Piliečių kova prieš melą ir diktatūrą Baltarusijoje. Kas toliau?“ – tokia tema pirmadienio vakarą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame „Lietuvos politikos forume“ diskutavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė, prof. Vytautas Landsbergis ir Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Mažiau optimizmo
VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė sako, kad tai, ko norėtume mes ir į Baltarusijos gatves išėję žmonės, – nauji rinkimai, įsiklausymas į visuomenės nuomonę, režimo pakeitimas. Tačiau ne viskas taip paprasta, nes optimizmas pamažu blėsta.
„Matome, kad Lukašenka įsikabinęs į savo sostą. Buvo labai svarbu, kaip Kremlius reaguos į protestus Baltarusijoje. Girdėjosi daug pamąstymų, kad Kremliui nebūtų naudinga remti Lukašenką ir jam geriau ieškoti alternatyvų opozicijos tarpe ir taip nenuteikti prieš save visuomenės. Bet čia jis susidūrė su rimta vertybių krize. Viena vertus, išlaikyti baltarusių paramą Rusijai, tačiau iš kitos pusės – demokratiška Rusija būtų kėlusi grėsmę Baltarusijos režimui, kuris yra autoritarinis ir savo esme yra nesuderinamas su demokratiniu režimu“, – sako M. Šešelgytė ir priduria, kad Rusijos pasirinkimas remti Baltarusiją ir režimą situaciją kreipia link pesimistinio scenarijaus.
Jos teigimu, yra daug nerimo, kad bus siekiama susidoroti su protestuotojais, viliamasi, kad visuomenė pavargs, o protestai išsikvėps.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pritaria minčiai, kad labai daug kas Baltarusijoje priklauso nuo politinių rėmėjų Rusijoje: „Matosi, kad jie turi daug visokių scenarijų. Tikslas – neprarasti tų žemių ir įtakų. Jie skaičiuoja tuos variantus, kurie visiems atrodo blogi. Šitas jiems kol kas atrodo priimtinas. Tikiuosi, kad dar apsigalvos. Jau ne kartą esame sakę, kad tie nauji veidai nėra nusiteikę prieš Rusiją ir visko labo, ko jie nori, tai kad kažkas su jais kalbėtųsi. Jie nori normalių rinkimų, kuriuos pripažintų patys žmonės ir tarptautinė bendruomenė. Lyg ir ne taip daug nori, tačiau kol kas yra pauzė, prieš didesnius lūžius. Dabar matome, kad pasikeitė taktika, po vieną medžioja tuos Koordinacinės tarybos narius, dabar pasirinktas toks kelias.“
Tarptautinės bendruomenės reakcija
L. Linkevičius sako, kad labai daug kas priklauso nuo to, kokios žinios ateina iš tarptautinės bendruomenės. Pirmiausia, tai palaikymo žinia nuo režimo nukentėjusiems žmonėms. Ministras sako visada akcentuojantis, kad tų žmonių likimai rūpi Europai ir nepaisant to, kad Baltarusija nėra ES narė, žmonės yra europiečiai, nusipelnę kitokio elgesio.
„Kita žinia yra išeinančiai vadovybei, buvusiam prezidentui. <...> Kol kas tas pareiškimas politinis ir moralinis, bet greitai bus ir teisinis. Su tuo susiję ir veiksmai. Tai kas dabar daroma Baltarusijos žmonių vardu, už juos gal net ketinama pasirašyti, tai turime aiškiai pasakyti, kad to neturi įvykti.<...> Na, ir žinia Rusijai, kad nebandytų kištis į kitos šalies reikalus, nes matosi, kad tai dar tebesvarstoma ir garsiai apie tai kalbama. Sakoma, kad kol kas nėra tam priežasčių, bet, deja, puikiai žinome iš praeities, kad jie tas priežastis gali puikiai surežisuoti. Labai tikiuosi, kad sveikesnis protas nugalės“, – sako L. Linkevičius.
Kalbėdama apie tai, kokia turėtų būti tarptautinės bendruomenės reakcija, kad ji būtų efektyvi, M. Šešelgytė sako, kad svarbiausia, jog ta pozicija būtų vieninga. Tai ir yra sudėtingiausia, bet daug visos šalys turi savo požiūrius, interesus, nevienodą situacijos vertinimą ir, galiausiai, skirtingus santykius su Rusija.
VU TSPMI direktorės teigimu, dažnai ta bendra šalių pozicija gaunasi žemiausias vardiklis, ką pavyksta susitarti. Kai kuriose valstybėse nėra suvokimo, kad ekonomika ir politika yra susijusios, o per ekonominius santykius su Rusija tos šalys lyg ir legitimizuoja Rusijos veiksmus. Pasak M. Šešelgytės, svarbu ne tik kokia žinia siunčiama Baltarusijos žmonėms, bet ir tai, kokia žinia siunčiama didelę rolę vaidinančiai Rusijai: „Čia turime dar vieną atvejį, tai A. Navalno nunuodijimo byla, į kurią irgi reikia kažkaip reaguoti. Man atrodo, kad šitos visos reakcijos turi būti susijusios. Svarbiausia vieningai pasakyti, kad tokie dalykai nėra toleruotini.“
L. Linkevičius pritaria, kad įvykiai Baltarusijoje, A. Navalno nuodijimas tai yra vieno įvykio sudedamosios dalys, nes akivaizdu, jog abi diktatūros vienijasi aklai gynybai prieš liberalųjį pasaulį.
ES pirmininkaujanti Vokietija jau pradėjo kalbėti apie sankcijas Rusijai dėl A. Navalno. L. Linkevičius sako, kad Rusijoje politinių nuodijimų jau kai kas suskaičiuoja iki dešimties, tačiau šįkart verta kalbėti apie panaudotą cheminį ginklą, kuris yra uždraustas, todėl Vokietijos reakcija yra visiškai suprantama. Ministras priduria, kad kartais pasigenda dar tvirtesnės, griežtesnės tarptautinės reakcijos: „Tos žinios turi būti vieningos, kietos, stiprios, ne agresyvios, bet aiškios ir tai gal kažkiek įtakos tą dabartinę situaciją.“
V. Landsbergis: „šūdmala“ eina per visą pasaulį
Prof. Vytautas Landsbergis, paklaustas, ko laukti toliau, sako, kad Baltarusijoje viskas tik prasideda, o reikėtų klausti, kuo viskas baigsis Europoje ir pasaulyje: „Jei vadinamoji demokratinė Europa parduos Baltarusiją, tai ir jos pačios galas, pakeliui į galą. Viskas susiję. Tai nėra tik atskirai paimta Baltarusija. Taip pat, kaip dabar jau aiškėja, kad kalba eina apie Lukašenkos ir Putino tandemą. Lukašenką pakeisti galėjo anksčiau, o dabar jau taip susikabino, kad visi supranta, jog Lukašenka kris tada, kai kris Putinas. Kitaip sakant – niekada.
Ar vis dėl to Putinas paaukos Lukašenką? Jau vėluoja ir labai kompromituojasi. Visa tai, ką dabar daro, jau perėjo į teroro režimą. Grobia žmones gatvėje, o milicija nežino, kas tai padarė, nieko nesuranda. Rusija nuodija opozicijos lyderį. Labai ramiai, kalbėdami kažkokias nesąmones. „Šūdmala“ eina per visą pasaulį ir atrodo, kad taip ir galima. Jei pasaulis tą „šūdmalą“ valgys ir nepastatys į vietą malėjų ir maitintojų, tai pasaulis liūdnai atrodo. Mes svarstome Baltarusijos likimą. Žinoma, gaila, mūsų kaimynė, istorinė sesė ir t. t. tačiau dalykai daug didesni.“
„Dabar Baltarusija yra tiesiog žmonės, kurie nenori taikstytis su nesąmonėmis, prievarta ir „šūdmala“. Gerai, jei jie atlaikys. Teroristai grobia žmones, gąsdina, muša, užmuša, rodo pavyzdį, kad ir jums taip bus. Tiems, kurie iš vakarų žiūri su kokia simpatija, tuoj sako, ar jūs norite karo? Ne. Tai va, prašau, leidžiame jums daryti, kad tik nebūtų karo. <...> Štai, yra didelis, tarptautinis, pasaulinis egzaminas“, – sako profesorius.
Pasak Landsbergio, jau buvome tarsi įtikėję, kad Baltarusijos žmonės jau taip įspausti į kampą, kad nepajėgtų tarti savo žodžio. Tačiau matosi, kad jie nori tarti savo žodį, tačiau neranda formos, kaip tą padaryti.
„Jie neturi vadovybės, neturi struktūrų, demokratinių kovojančių struktūrų. Kovoti reikia už pačią demokratiją. Reikėtų steigti savo demokratiją, rinkti savo atstovus gatvėse, kad tai būtų tikti atstovai, o ne statytiniai iš valdžios įstaigų, kurie neva kalba Baltarusijos vardu. Niekas ten nekalba Baltarusijos vardu.<...> Net patys opozicionieriai nori laikytis įstatymų. Kieno įstatymų? Lukašenka išleis „ukazą“, Putinas nurodys jam ką išleisti ir tai bus įstatymas, kurio reikia laikytis? Baltarusijos žmonės turi nubrėžti aiškia ribą, kad čia yra nelegitimi valdžia, Lukašenka ne išrinktas. Ir parlamentas, kuris neva Baltarusijos, irgi turėtų būti iš tikrųjų išrinktas. Tada būtų kas sprendžia. Kitaip yra nelegitimu viskas. Laikytis nelegitimios valdžios, kitaip tariant paklusti mafijai, kaip teisėtai? <...> Iš to nieko neišeis. Reikia turėti tikslą atsikratyti mafijinės valdžios“, – teigia V. Landsbergis.
Verslininkų nuomonės Baltarusijos klausimu išsiskiria
Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad Lietuvos investicijos Baltarusijoje yra didesnės, nei iki šiol buvo oficialiai deklaruota ir gali siekti iki 300 mln. eurų. Akivaizdu, kad verslas sulauk pokyčių, tik klausimas kada ir kokių. „Galbūt ateityje tos investicijos išbujos, duos didelę grąžą pačiai Baltarusijai ir investuotojams. Kitu atveju, yra rizika prarasti tas investicijas kažkuriam laikotarpiui“, – sako V. Janulevičius.
Verslininkai taip pat neturi vieningos nuomonės, kaip reikėtų elgtis šiandieninėje situacijoje. Vieni verslininkai laukia Baltarusijos, kaip atsiveriančios naujos rinkos, o kiti siūlo susilaikyti nuo aršesnės kritikos, kad būtų išsaugotos jau minėtos investicijos. V. Janulevičius apibendrina, kad šiandienos situacijoje saikingas, pamatuotas ėjimas į priekį būtų logiškiausias žingsnis verslui.
Grėsmės Lietuvai egzistuoja
A. Lukašenka jau kuris laikas, kaip kalba apie neva Baltarusijai iš NATO kylančias grėsmes. Paklaustas, ar dėl to gali kilti grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, prof. V. Landsbergis sako, kad jie tik norės, galima rasti pretekstą, sugalvoti provokaciją: „Jie yra teroristai. Jie žudo žmones, nuodija. Kitoje, net NATO šalyje žudo uždraustu ginklu.<....> Nereikia net ginčytis su piktu, kvailu ir tyčiniu melagiu, kuris tiesiog džiaugiasi, kai su juo ginčijamasi.“
„Realių priežasčių karinei intervencijai [į Lietuvą] nėra. Jas galima išrasti, sukonstruoti, čia kūrybos reikalas, o žinome, kad jie tam gabūs. Jie viešai apie tai kalba, kad yra pajėgos pasiruošusios vykti, bet tam dabar nėra priežasčių. <...> Jei apie tai garsiai kalbama, vadinasi ta galimybė egzistuoja. Aišku, tai būtų visiška beprotybė“, – sako L. Linkevičius ir nuramina, kad aljansas labai atidžiai stebi ir vertina situaciją, todėl NATO šalių gyventojai tikrai gali jaustis saugūs.
Pasak M. Šešelgytės Putinas visada sugeba nustebinti, nes labai dažnai panaudojamas visiškai kitas scenarijus, nei tas, kuriam buvo ruošiamasi. Jos teigimu, labiausiai nerimą kelia galima neracionali Rusijos reakcija: „Didesnės demonstracijos Baltarusijoje, Rusijoje gali stumtelėti Putiną padaryti kažką neracionalaus. Dabar yra toks langas, kai JAV vyksta rinkimai ir dabar matome šiokį tokį JAV ir Rusijos apsistumdymą kitose plotmėse. Tai tas toks langas yra keliantis didesnį pavojų, nors bendrai situacija yra tokia, kad mes esame NATO nariai ir tai garantuoja mūsų saugumą ir bet kokia provokacija sukeltų konfliktą.“
V. Janulevičius sako, kad Baltarusijos ir Rusijos ekonominė situacija atrodo prastesnė, nei yra stengiamasi parodyti: „Iš tikrųjų situacija yra žymiai liūdnesnė ir ta kalba apie fondą siekiantį rekordines aukštumas, tai šiandien daugeliui ekonomistų skamba kitaip. Aš tikiuosi, kad racionalus protas nugalės. Jie tiek finansinių išteklių neturės daryti tokias nesąmones <...> tai žymiai greičiau juos privestų prie finansinio kracho.“
Kiek autonomijos turės Baltarusija?
Prof. V. Landsbergis sako, kad V. Putino gyvenimo misija buvo atkurti Sovietų Sąjungą, tad dabar pasinaudojant situacija, egzistuoja planas sutartimi Baltarusiją prisijungti prie Rusijos. Tačiau jam sekasi, ne taip, kaip norėtųsi.
Profesoriaus teigimu, V. Putinui vienas smūgis buvo Ukraina, o dabar dar ir Baltarusija: „Kaip žmogus gali susitaikyti su tokia katastrofa? Jis įsivaizdavo savo misiją, kad bus didysis Sovietų Sąjungos atkūrėjas, žais pasaulinio lygio kortomis ant pasaulio stalo. <...> Prasideda nesąmonių kalbėjimas, kaip pateisinti savo neįgalumą, „lūzą“. Lūzeriai. Tai, aišku, juos pykdo ir tai yra pavojinga. Bet nėra kitos išeities, kaip tik rodyti, kad gausi atgal į nosį.<...> Vienas Amerikos karo vadų pasakė, kad tegul tik pabando ir gaus atgal taip, kaip dar istorijoje negavo. Tai tokią kalbą dar šiek tiek gali suprasti Kremliuje. O jei kita kalba, kad reikia dialogo ir „lia lia“. Tai koks dar dialogas su mafija? Tai dialogas tik apie tai, kiek jiems atiduosi, kiek jiems pakaks šiandien, o ne apie tai, kad jie pakeis savo natūrą.“
Diskusijos dalyviai prognozavo, kad greičiausiai glaudesnio Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimo sutartis bus tokia, kokią parengs Kremlius ir vargu ar pavyks to išvengti, nes A. Lukašenka dabar yra praradęs bet kokį savarankiškumą. Tačiau M. Šešelgytė įžvelgė ir grėsmių, nes apklausos rodo, jog tokiai sutarčiai nėra Baltarusijos žmonių palaikymo, o ir patys Rusijos gyventojai tam nemato didelio reikalo: „Ko gero sprendimas bus kiek įmanoma suvaržyti A. Lukašenkos rankas ir integruoti Baltarusiją į Rusiją, bet pasekmės nebus tokio, kokių norėtų Kremlius.“
Prof. V. Landsbergis sako pasigendantis griežtesnio tarptautinio žodžio, kad A. Lukašenka yra nelegitimus vadovas ir negali savo šalies atiduoti Rusijai. Profesoriaus teigimu, kol kas pakaktų tiesiog pasakymo, kad nebandykite to daryti ir tai turėtų būti padaryta iš anksto, dar prieš pasirašant tokį dokumentą.
Prof. V. Landsbergis akcentavo ir ekonominę pagalbą Baltarusijai ir Astravo klausimą: „Jei nepadedate, tai kenkiate baltarusių tautai. Jei padedate, tai gal reikia padėti ir Astravui? Ten irgi ekonomika. Būkime nuoseklūs. Astravas ir kiti Rusijos pasiimti dalykai jau yra ne Baltarusijoje. Jei mums pavyktų išgelbėti Baltarusiją nuo Astravo? Ten amžina vergija, statybos su dešimtis milijardų skolos šimtui metų. Tai yra pavergimo būdas.<...> kad tą suprastų, reikia aiškiai kalbėti.“
„Astravo atominė elektrinė tikrai yra jiems didžiulė našta po kaklu. Niekada tas projektas nebus pelningas. Nebent Rusija pastoviai dotuotų savo branduoliniu kuru. Kad ir kaip mes skaičiuotumėme, viena kilovatvalandės kaina yra didelė ir ji neatitinka rinkos sąlygų esančių dabar. Tai arba amžina dotacija ir vergystė, arba tas projektas niekada neišjudės nes jis tam neturi finansinio pagrindo. Atsinaujinantys ištekliai šiandien jau yra tris kartus pigesni“, – sako V. Janulevičius.