„Aš tikrai dvejoju, ar atviras balsavimas yra demokratiškas balsavimas. Žinau, kad daugelis žmonių ir man čia rašo, kad reikėtų palaikyti. (...) Bet kartais slaptas balsavimas užtikrina demokratiją. Kartais slapto balsavimo rezultatai mums nepatinka, nes gauname, kad štai M. Bastys yra išteisintas. Tada mums reikėtų pagalvoti, ką mes į tą Seimą, kuris balsuos slaptu balsavimu, išrenkame, kokius žmones“, – Žinių radijui penktadienį sakė G. Landsbergis.
Anot konservatorių vadovo, atviras balsavimas gali būti lengviau kontroliuojamas.
„Pirštais nebaksnosiu, prisiminkime patys, kas kartais kontrolės norą išreiškia Seime, matome tuos žmones, kurie norėtų geležiniame kumštyje laikyti frakcijas ir kitus kolegas, tad atviras balsavimas jiems tą padės daryti“, – svarstė G. Landsbergis.
Jis aiškino palaikantis diskusijos pradžią šiuo klausimu Seime, tačiau pats teigė ketinantis teikti pataisas, kurios leistų Seimui kiekvienu atveju atskirai nuspręsti, kokiu būdu balsuojama.
Seimas šią savaitę nepritarė „valstiečių“ atstovo Justo Džiugelio siūlymui atvirai balsuoti per apkaltą, tačiau palaikymo sulaukė „valstiečio“ lyderio Ramūno Karbauskio projektas atvirai balsuoti dėl nepasitikėjimo Seimo pareigūnais ar valstybės institucijų vadovais.
Dabar visais šiais atvejais balsuojama slaptai.
J. Džiugelis sakė pataisas pasiūlęs reaguodamas į žlugusį balsavimą dėl priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio mandato panaikinimo, oponentai tvirtino, kad tokia tvarka prieštarautų laisvo mandato principui.
Tuo metu R. Karbauskis teigė, kad svarstymo stadijoje siūlys keisti savo projektą, jog dėl nepasitikėjimo kaskart būtų balsuojama ne atvirai, o nusprendžiant Seimui, kokį balsavimo būdą pasirinkti.
Praėjusią savaitę Seime žlugo balsavimas dėl M. Basčio mandato panaikinimo. Balsavimo rezultatais pasipiktinę žmonės susirinko į tūkstantinį mitingą prie Seimo, o M. Bastys pats atsisakė parlamentaro mandato.
Žlugus balsavimui dėl apkaltos, frakcijos ėmė svaidytis kaltinimais, kas dėl to kaltas: „valstiečiai“ rodė į konservatorius ir atvirkščiai.
Premjerui paskelbus, kad balsavime dalyvavę „valstiečiai“ turi įrodymus buvę už apkaltą, opozicija atkreipė dėmesį į sugadintų biuletenių skaičių, keldami versiją, kad nufotografavus biuletenį su balsu „už“ jie galėjo būti sugadinti.
Kartu opozicija biuletenių fotografavimą įvertino kaip balsavimo slaptumo pažeidimą.