aA
Ir anksčiau vaikai į darželius ateidavo sloguodami, tik tėvai sakydavo, kad tai alergija ar tiesiog šaltos ir šiltos aplinkos pokyčio pasekmė, vardija Austėja Landsbergienė.

Laidoje „DELFI Diena“ viešėjusi A. Landsbergienė teigia, kad tėvams vertėtų daugiau galvoti apie ligų preveciją ir imuniteto stiprinimą, o ne bijoti kiekvienos slogos.

Apie tėvų sąmoningumą A. Landsbergienė kalbėjo atsakinėdama ir į klausimus, susijusius su Vaiko teisių apsaugos tarnybos pokyčiais. Anot jos, sunku tikėtis, kad viskas ims ir pasikeis it mostelėjus burtininko lazdele, nes dabartiniai tėvai buvo auklėjami kitokioje aplinkoje.

Sloguojančius vaikų darželio lankymą vertina palankiai

„Ir anksčiau buvo vadinamas dvigubas standartas, kai vaikas ateidavo sluoguodamas. Tėvai sakydavo, kad tai alerginė sloga, ar tiesiog sloga išėjus į šalto oro į šiltą, – kalbėjo A. Landsbergienė. – Dabar mes bent jau galėsime tiesiai šviesiai įvardyti ir nereikės tėvams galvoti, ką čia pasakius.“

Bet ar tokiu leidimu užtikrinamos sveikų vaikų teisės? „Medikai geriausiai pasakytų, kas yra liga. Nesijaučiu turinti kompetencijos spręsti, ar tas vaikas serga, ar ne. Bet kaip mama galiu pasakyti, kad mums visada buvo sakoma, kad jei vaikas turi temperatūros 38,5 ir daugiau, tai vaikas jau serga“, – pasakojo A. Landsbergienė, pasiremdama gyvenimo Belgijoje pavyzdžiu.

Anot I. Landsbergienės, šie ribojimai ir taisyklės priklauso nuo kultūros ir tradicijų, o Lietuvoje ir kultūra, ir tradicijos – labai griežtos. Tačiau, pasak pašnekovės, tėvų mąstymas laisvėja, nes dauguma lietuvių gyvena išsibarstę po pasaulio.

Austėja Landsbergienė
Austėja Landsbergienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Darželio ir mokyklos įkūrėja teigia, kad sprendimas, leisiantis sloguojantiems vaikams eiti į darželį, yra didelis palengvinimas dirbantiems tėvams. „Yra tokių vaikų, kurie sloguoja nuo spalio iki balandžio. Ir ką daryti tėvams, kurie turi eiti į darbą, kurie nori, kad jų vaikas socializuotųsi? Aišku, galima sakyti, o ką tada daryti tėvams, kurių vaikas užsikrečia ir ta liga jau tampa didele liga? Galiu pasakyti tai, ką mums sakė Belgijoje – stiprinkite imunitetą“, – kalbėjo A. Landsbergienė.

Pašnekovė pasidalijo ir „Vaikų sodo“ patirtimi – šiuo metų laiku darželio dėl ligos nelanko apie 10 proc. vaikų, tačiau jei įsisiautėja gripo ar roto virusas, vaikų grupėse sumažėja drastiškai.

Mums visada buvo sakoma, kad jei vaikas turi temperatūros 38,5 ir daugiau, tai vaikas jau serga.
Austėja Landsbergienė

Vis dėlto, anot A. Landsbergienės, lankymo statistika yra labai individuali: „Yra metinukų, ne vienas ir ne penki, kurie nėra praleidę nė vienos dienos dėl ligos, bet yra trimečių, kurie ateina ir kurie tikrai labai daug serga. Tai labai individualu, bendros taisyklės nėra“.

Anot pašnekovės, įvairių virusų ir ligų nuo rudens iki pavasario sklando daugybė, todėl dar kartą pabrėžė, kad svarbiausia rūpintis prevencija, o ne ligų gydymu.

Beržinės košės gauna kas antras vaikas

„Tikiuosi ir tikiu, kad visose sistemose yra daug žmonių, kurie visada galvoja apie vaiką, priimdami bet kokį sprendimą, – apie Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą kalbėjo A. Landsbergienė. – Esmė ta, kad mes Lietuvoje neturime tradicijos, neturime institucinės atminties, ką mes darome susiklosčius vienai ar kitai situacijai. Bet kuriuo atveju, vaikui geriausia augti darnioje, mylinčioje šeimoje.“

A. Landsbergienė pažymėjo, kad nereikia užsimerkti prieš tikrąją Lietuvos situaciją. „Pusė šeimų Lietuvoje išsiskiria. Turime neužmerkti akių ir statistikai, kad kas antras vaikas patiria tą rykštelę ar gauna beržinės košės. Skandinavijos valstybėse tokia diskusija net nebūtų įmanoma, ar tėvai turi teisę, ar ne“, – teigė pašnekovė.

A. Landsbergienės teigimu, smurtą patiriantis vaikas negali išmokti nesmurtauti.

Kas antras vaikas patiria tą rykštelę ar gauna beržinės košės.
Austėja Landsbergienė

Bet ar nauja sistema nėra eksperimentas, kuris vykdomas su mažamečiais? „Ne, mes negalime eksperimentuoti. Bet jeigu mes turime vaiko interesą aukščiau visko ir jei sėdame ir apie tai diskutuojame... Rėkimu ir kaltinimais dar niekas niekur nieko nepasiekė, – teigė A. Landsbergienė. – Reikia sėsti, reikia analizuoti tas klaidas, reikia atsiprašyti suklydusiems ir panašiai. Suprantu, kad šiuo klausimu nėra nei balta, nei juoda. Šiuo atveju yra daugybė atspalvių.“

Pašnekovės teigimu, pokyčių šioje srityje pasiekti galima tik pradėjus ugdyti tėvus. „Tėvai buvo auginami dar kitoje santvarkoje, kur apie pliaukštelėjimą iš viso buvo nekalbama, jau kai su diržu normaliai prilupdavo ir vaikas kam nors pasiskųsdavo, bet ir tai pasakydavo, kad, matyt, nusipelnei. Ir tai buvo dar visiškai neseniai, – pasakojo A. Landsbergienė. – O dabar staiga tikimės, kad it burtų lazdele mostelėjus staiga visi tėvai turės nepaprastai daug kantrybės, turės tokį emocinį intelektą ir tokius socialinius įgūdžius kaip tie tėvai, kurie gimė ir augo Švedijoje, kur jau kelios kartos kalba apie smurtą šeimoje.“

Austėja Landsbergienė
Austėja Landsbergienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Pati A. Landsbergienė teigė, kad niekuomet nėra net pliaukštelėjusi savo vaikams, tačiau pripažino, kad buvo pakelto tono, kurio vėliau gailėjosi.

Įvedus etatinį modelį sulaukė daugybės norinčiųjų įsidarbinti

Nors etatinis užmokesčio modelis ugdymo įstaigose pradėtas diegti dar prieš šiuos mokslo metus, kai kuriose mokyklose iki šiol skaičiuojamos valandos ir atlyginimai. Pati A. Landsbergienė teigia, kad po šios reformos Karalienės Mortos mokykla sulaukė nemenko būrio pedagogų.

„Sulaukėme daug laiškų, kad norėtų ateiti pas mus, o pagrindinė įvardijama priežastis yra ta, kad kiek gi galima. Reforma po reformos. Neišbaigtos reformos. Neaišku kodėl, – teigė A. Landsbergienė. – Neseniai teko skaityti vienos mokytojos iš rajono laišką, kuri teigė, kad neturi galimybės atvykti dirbti į Vilnių, bet teigė, kad pas ją mokykloje yra blogiau nei buvo dėl labai paprastos priežasties – tie mokytojai, kurie įtinka direktoriui, uždirba... Buvo įvardyta konkreti suma – 1400 eurų „į rankas“. Bet yra mokytojų, kurie nepatinka direktoriui, kurie uždirba labai mažai.“

A. Landsbergienė neįvardijo, kiek pedagogų prisijungė prie jos kolektyvo po naujos sistemos, tačiau pridūrė, kad pedagogų ne tik netrūksta, jų yra kur kas daugiau nei reikia.

Sulaukėme daug laiškų, kad norėtų ateiti pas mus, o pagrindinė įvardijama priežastis yra ta, kad kiek gi galima. Reforma po reformos.
Austėja Landsbergienė

Beje, jos vadovaujamose ugdymo įstaigose visuomet buvo etatinis užmokesčio modelis. Tiesa, čia neskaičiuojama, kiek minučių reiktų skirti pasiruošimui pamokai. „Pas mus yra labai aiškiai įvardyta – „gerai pasiruošti pamokai“. Ką reiškia gerai pasiruošti? Reiškia, kad pasiruošimas atitiktų programos reikalavimus, kad vaikams būtų įdomu, kad jie išmoktų ir įrodytų rezultatu“, – teigė A. Landsbergienė.

O kiek mokytojas turėtų uždirbti, kad gyventų oriai ir ši profesija būtų prestižinė? 1100 eurų „į rankas“ – tokį pavyzdį įvardijo A. Landsbergienė, teigdama, kad būtent tiek gaudavo dirbdama mokytoja Belgijoje bei turėdama visas reikiamas kvalifikacijas.

Pasakė, kas nutiktų, jei valstybė nebefinansuotų privataus mokslo

„Mes laikomės įstatymų, tai kaip viskas vyks, taip vyks“, – teigė A. Landsbergienė, išgirdusi klausimą, kaip vertina socialdemokratų siūlymą nebefinansuoti privačių ugdymo įstaigų.

„Lietuvoje dar sunku apsiprasti su tuo“, – apie privataus mokslo tradiciją Lietuvoje kalbėjo A. Landsbergienė, pridurdama, kad pasaulyje ši tradicija jau šimtametė.

„Bet kuriuo atveju privatus švietimo sektorius demokratinėse valstybėse egzistuoja, – teigė A. Landsbergienė. – Vienintelis dalykas, kas atsitinka tose šalyse, kuriose privatus mokslas paliekamas visiškai sau, tai tiesiog jis yra brangesnis.“

A. Landsbergienė privačių ugdymo įstaigų nevadina „geresnėmis“, tačiau teigia, kad privačios dažnai vadovaujasi atskiromis filosofijomis ir vadina jas „alternatyviomis“.

Vis dėlto, jei taip padarytų, kad krepšelis nukeliautų tik į valstybines mokyklas? „Mūsų mokykla taptų brangesnė“, – konkrečiai įvardijo A. Landsbergienė.

Laidos „DELFI Diena“ akimirkos:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kandidatų į prezidentus reitinguose – paskutinė didelė mįslė (6)

Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė...

Daugybę metų prekyboje skaičiuojantys Lietuvos verslininkai: sumažinti kainų – neįmanoma

Beveik 19 metų prekybos verslu Lietuvoje užsiimantys Valdas Čeilutka ir Saulius Jurkus įsitikinę...

Robotai gviešiasi europiečių darbo vietų – ypač pažeidžiama – Lietuva (1)

Robotai taikosi į žmonių darbo vietas Europoje, ir ypač pažeidžiamos atrodo šalys iš...

Didžiųjų miestų merams palikus Liberalų sąjūdį Gentvilas žada keisti partijos pavadinimą ir lyderį (219)

Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos paramos. Kad...

Mama gavo rekomendaciją per streiką vaiko nevesti į darželį: klausimas, ar dar nereikės ir susimokėti (154)

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Prie jo kasdien...

Orai: plikledis primins apie artėjančią žiemą (1)

Artėjantis savaitgalis bus žiemiškai vėsus, tačiau termometro stulpelis į minuso pusę persiris...

Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių (25)

Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praeiname pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos...

Slaugytojas tarsi iš siaubo filmo įtariamas sąmoningai numarinęs virtinę pacientų kai nebeturėjo, ko vogti, ieškojo naujų aukų (21)

Ne vienerius metus slaugos namuose Vokietijoje dirbęs lenkų tautybės slaugytojas pražudė...

Į Kauną grįžęs Pangosas atskleidė, ko išmoko iš Šaro ir perspėjo savo naujuosius komandos draugus (14)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vedlys Kevinas Pangosas ketvirtadienio vakarą su „Barcelona“ ekipa...

Tritaškėmis bombomis varžovų kovingumą užgesinę „dizaineriai“ išplėšė pergalę Stambule „Budočnost“ rekordas (10)

Milano „AX Armani Olimpia“ (5-2) su dviem lietuviais ketvirtadienį įveikė vieną iš Eurolygos...