aA
„Nemeluosiu. Fasadas daug gražesnis nei yra viduje iš tiesų“, – tikino į DELFI kreipęsis 8 mėnesius Lietuvos šauktinių kariuomenėje Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų batalione Rukloje tarnaujantis savanoris.
Lakstė ir šūkavo „bang bang“: šauktinis išklojo, ką mano apie savo tarnybą
© Asmeninio albumo nuotr.

Vaikinas pasakojo į kariuomenę atėjęs savo noru, per šį laiką nepraleidęs nė vienų pratybų, visose stengęsis ir dirbęs iš visų jėgų, tačiau aiškino, kad antrą kartą to pakartoti, jei būtų tokia proga, greičiausiai nepasiryžtų ir pažįstamiems nerekomenduotų.

Savo vardo ir pavardės jis neslėpė, tačiau dėl galiojančių vidinių įsakymų aiškino nenorintis jos viešinti. Skeptikams, kurie galbūt dėl šios priežasties manys, kad jo informacija neteisinga, iš anksto pridūrė – nėra vatnikas ar propagandininkas.

Aiškino tenorintis, kad Lietuvos kariuomenėje neliktų principo „skaldyk ir valdyk“, būtų nustota menkinti ir slopinti prabilusius apie problemas ir pradėta spręsti egzistuojančius nesklandumus.

„Gal bent taip bus galima pasiekti „viršenybę“, „grietinėlę“ ar kas ten aukščiau besėdėtų?“, – klausė jis.

Srautams nebuvo pasiruošta

Daugiausiai problemų, vaikino teigimu, Lietuvos kariuomenėje egzistuoja dėl to, kad nebuvo pasiruošta tokiems šauktinių srautams, kurie atvyko į batalionus. Vaikino teigimu, dėl to nukentėjo karių aprūpinimas uniforma, ekipuote, net maistu.

„Oficialiai deklaruojama, kad aprūpinimas yra pilnas ir kokybiškas. Deja, realybė kitokia. Uniformų medžiagos prastos – greitai nusidėvi, plyšta ir t.t. Batai susidėvėjo kažkur po 3 mėn.

Dalis būtinosios ekipuotės išvis nebuvo išduota. Šalmus skolindavomės iš kitų. Neturėjome dujokaukių, saugos nuo atominių biologinių cheminių ginklų priemonių, kas kariui, manau, būtina. Tik tarnybos viduryje išdavė antkelius, skalbimosi maišus, bet dėl to nesiskundžiame, nes nematome būtinybės jiems“, – pasakojo jis.

Lakstė ir šūkavo „bang bang“: šauktinis išklojo, ką mano apie savo tarnybą
© Asmeninio albumo nuot.

Trūksta šovinių: nežino, kokia atatranka, pamiršę šūvio garsą

Vaikino teigimu, dalis karių neturėjo privalomų kovinių šaudymo pratybų dėl šovinių trūkumo.

„Ir imitacijos, ir kovinių šovinių tikrai ne vienas ir ne du kariai negauna. Visos pratybos, išskyrus skyriaus ir būrio ataskaitinės, vyko net be imitacijos. Vadinamieji NATO šoviniai (burna sakydavome „Bang bang“) lydėjo pratybų metu. Nuo bazinių karinių mokymų iki 7 tarnybos mėnesio. Kovinės amunicijos problema itin skaudi tema visam VMPB (išskyrus kuopai, kuri siunčiama pratyboms į Latviją ir žvalgų būriui)“, – aiškino vaikinas.

Jis tikino nesuprantantis, kodėl prie Baltojo tilto, minint kariuomenės ir visuomenės vienybės šventę, buvo vaidinama, kad kariuomenės aprūpinimas puikus, jei iš tikrųjų kariai net nežino, kokia ginklo atatranka ar yra apskritai pamiršę šūvio garsą.

Pripažino, kad klaidų neišvengta, tačiau aiškino, kad bėdos jau sprendžiamos

Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kpt. Mindaugas Neimontas DELFI sutiko, kad šauktinių grąžinimas iš Lietuvos kariuomenės pareikalavo papildomų pastangų, nes tam skirtas pasiruošimo terminas buvo išties trumpas.

„Kai kuriems infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros darbams atlikti, reikiamoms priemonėms įsigyti reikėjo daugiau laiko, nei jo buvo, todėl kai kurias pirmiesiems šauktiniams skirtas priemones teko sutelkti perskirstant turimus išteklius. Pavyzdys – lauko apranga ir ekipuotė: kariuomenės sandėliuose šių priemonių nebuvo sukaupta pakankamai, kad užtektų visiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems ir naujiems kariams aprūpinti. Natūralu, kad įsigijimo procedūros ir gamyba užtrunka laiko, todėl neturėjome kitos išeities kaip laikinai (nuo praėjusių metų balandžio mėn.), iki buvo aprūpinti visi šauktiniai, apriboti jų išdavimą profesinės karo tarnybos kariams.

Šis apribojimas nebuvo taikomas naujai priimtiems profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, vykstantiems į tarptautines operacijas ir Greitojo reagavimo pajėgų kariams, Karo akademijos kariūnams bei Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) dalyviams. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad dar praėjusių metų lapkričio 9 d. minėti apribojimai buvo panaikinti. Planuojama, kad jau iki šių metų pabaigos aprangos ir ekipuotės komplektais, pagal nustatytas atitinkamas normas profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir šauktiniams, pilnai bus aprūpinti visi Lietuvos kariuomenės kariai“, – aiškino jis.

Aiškina išsprendę problemą dėl šalmų

Tačiau, pasak M. Neimonto, pavyzdžiui, šalmų problema kariuomenėje yra jau išspręsta – šiemet buvo įsigyta 7 tūkst. naujų šalmų, kitais metais planuojama įsigyti dar 5 tūkst., tad visi šauktiniai, jo teigimu, šiuo metu jau yra aprūpinti naujais šalmais.

„Iki naujų šalmų įsigijimo galėjo būti taip, kad šalmų užteko ne visiems ir resursus teko perskirstyti pagal poreikius, tačiau norime patikinti, kad karių saugumas nuo to nenukentėjo: pratybose, kur buvo naudojami šaudmenys, nei vienas karys nedalyvavo nedėvėdamas šalmo“, – tikino jis.

Atmetė kritiką dėl šovinių ir aprangos

Lietuvos kariuomenės vado atstovo teigimu, ir šaudmenų šauktiniai gauna pakankamai. Tiksliau, tiek, kiek reikalinga nustatytiems įgūdžiams suformuoti ir iškeltiems karinio rengimo reikalavimams įgyvendinti.

„Atkreiptinas dėmesys, kad karinio rengimo pradžioje, kuomet kariai nėra įgiję pakankamai karinių žinių ir praktinių įgūdžių, yra vykdomos taip vadinamos „sausos treniruotės“ nenaudojant šaudmenų. Šūvių imitavimas balsu, treniruojantis tam tikrų taktikos elementų, yra normali praktika daugelyje NATO šalių. Tai yra vienas iš būdų kaip, racionaliai naudojant kariuomenės resursus, suformuoti karių individualius ar kolektyvinius įgūdžius veikti mūšio lauke. Pasiekus tam tikrą pasirengimo lygį treniruotės tęsiamos naudojant imitacinius šaudmenis, siekiant sukurti tikroviškesnes mūšio sąlygas ir tobulinti karių šaudymo įgūdžius. Parengimo etapus vainikuoja kovinio šaudymo pratybos, kai naudojami „tikri“ – koviniai šaudmenys. Atsižvelgiant į tai, atmetame galimybę, kad kariai 7 mėnesius būtų negavę šaudmenų“, – aiškino jis.

Anot M. Neimonto, klaidinantys ir teiginiai, kad uniforma ir batai kariams išduodami tik kartą per 9 mėnesius.

„9 mėn. laikotarpiui jiems yra išduodama po 2 naujus lauko uniformos komplektus, po dvi poras lauko batų, todėl anonimo teiginiai yra klaidinantys. Karių uniformų ir batų ilgaamžiškumas priklauso tiek nuo jų kokybės, tiek nuo dėvėjimo ypatumų. Kokybės gerinimo klausimu nuolat dirba atitinkami kariuomenės logistikos valdybos specialistai, atsižvelgdami tiek į vykdomų testavimų rezultatus, tiek į karių pastebėjimus ir skundus. Be to, kariniuose vienetuose kariams yra suteikiamos tiek batsiuvio, tiek siuvimo paslaugos“, – informavo jis.

Papasakojo apie maistą: plastikiniai gabaliukai, pleistrai ir musės

Kritikavo į DELFI besikreipęs karys ir valgyklos maistą. Jo teigimu, kariuomenė meluoja ir švaisto biudžetą ne ten, kur reikia.

„Koks skanus maistas, dažnai matome ir girdime. Dėl skonio nesiginčysiu, bet jau kokybė... Plastikiniai gabaliukai garnyre, pleistrai salotose, musės rūgpienyje, duona supelijusi, bananai gerai pastovėję, jogurtai rūgštūs... ir tai tik „uogytės“. Sutinku, daugiau nei tūkstančiui karių paruošti maistą 3 kartus per dieną yra sunku, tačiau vėl grįžtame prie per didelio šauktinių skaičiaus problemos“, – tikino jis.

Anot vaikino, buvo deklaruojama, kad šauktiniai gauna ir vandens buteliukuose, tačiau jų grupei dalinti jis pradėtas tik gegužės mėnesio pabaigoje.

M. Neimontas neslėpė, kad, pasak Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadovybės, dėl maisto kokybės karių nusiskundimų yra buvę, tačiau atvykus atitinkamoms tarnyboms/institucijoms ir patikrinus maisto kokybę, jo gaminimo, laikymo, galiojimo, išdavimo kariams sąlygas, pažeidimų nebuvo nustatyta.

Lakstė ir šūkavo „bang bang“: šauktinis išklojo, ką mano apie savo tarnybą
© Asmeninio albumo nuotr

Nevalgė maisto, iškėlė iš Ruklos

Šauktinis tikino, kad nors buvo viešai deklaruojama, kad Ruklos valgykloje po staigios šauktinio mirties nevalgiusiems kariams bausmės nebus taikomos, jo žiniomis, net 6 kariai buvo išrotuoti į kitus dalinius.

„Puikus problemos sprendimo būdas – atsikratyti, užuot išsiaiškinus ir paaiškinus realią situaciją. Vidinės komunikacijos nerasta. Ar ne kariuomenė turėtų būti labiausiai komunikacijoje pažengusi instancija? Ar ne „laukit tolesnių nurodymų“ komanda dažniausiai duodama ir turėtų būti greičiausiai iškomunikuojami tie nurodymai?“, – klausė jis.

Tuo metu į šią pastabą atsakydamas M. Neimontas pabrėžė, kad tam, kad padaliniai galėtų sėkmingai vykdyti karinį rengimą ir kovines užduotis, kariai turi būti ne tik drausmingi, bet ir disciplinuoti. Jo teigimu, tokiais atvejais, kuomet kariai ima elgtis nedisciplinuotai – nesprendžia jiems kilusių klausimų taip, kaip priklauso kariui – kreipdamiesi asmeniškai į savo tiesioginius bei aukštesnius vadus, ir dar ima kurstyti taip elgtis kitus tarnybos draugus, kariuomenės vadovybė privalo imtis priemonių, kad daliniuose nesusiformuotų neformalios, destruktyviai nusiteikusios grupuotės.

„Pabrėžiame, kad šiuo konkrečiu atveju kariams nebuvo skirtos jokios drausminės nuobaudos, o pritaikyti teisėti personalo administravimo būdai, siekiant užtikrinti drausmę ir tinkamą atmosferą kariniame vienete. Pažymėtina, kad jei minimi kariai nesutinka su tokiu kariuomenės vadovybės sprendimu, jie turi teisę jį skųsti taip, kaip numato LR kariuomenės drausmės statutas – pateikdami skundą krašto apsaugos ministrui arba KAM Generaliniam inspektoriui“, – sakė jis.

Viešnagė į med.punktą prilygsta psichologinėms pratyboms

Šauktinio teigimu, nesirūpinama ne tik maloniai bendrauti su šauktiniais, bet ir jų sveikata. Jis pasakojo, kad dažnam nuėjimas į medicinos punktą prilygsta psichologinėms pratyboms

„Medicininis aprūpinimas. Sakot, pilnas? Realiai, pirminis arba jokio. Jei jau nuėjai į med. punktą, pasiruošk stiprioms psichologinėms pratyboms. Iš tavęs tyčiosis, siuntinės nuo durų prie durų, nesvarbu, kuo sergi ar kuo negaluoji, gausi vieną vaistą 3 skirtinguose pavidaluose (geriamą, leidžiamą, tepamą)“, – tikino jis.

Tačiau, anot M. Neimonto, išsakyta nuomonė dėl patyčių yra nepagrįsta, tad sunku ją pakomentuoti.

„Jei tokių atvejų išties pasitaikytų, kariai, kaip minėta anksčiau, turėtų anonimiškai informuoti apie tai KAM Generalinę inspekciją ir į tai būtų atitinkamai sureaguota.

Teiginys dėl medikamentų neatitinka tikrovės. Pirminės priežiūros medicininiai centrai yra kiekviename dalinyje, kur medikai budi 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Apmokyti paramedikai yra kiekviename koviniame padalinyje, kurie nedelsiant gali suteikti pirmąją pagalbą ir transportuoti į artimiausią gydymo įstaigą. Nuolatos yra paruoštas budintis transportas ir esant poreikiui, sudaryta galimybė pacientą greitai transportuoti į aukštesnio lygio gydymo įstaigą“, – aiškino jis.

Lakstė ir šūkavo „bang bang“: šauktinis išklojo, ką mano apie savo tarnybą
© Asmeninio albumo nuotr

Laikomasi sovietinės armijos principų?

Tyčiojamasi, šauktinio teigimu, iš jų ne tik medicinos personalo, bet ir vadų.

„Pavyzdžiui tyčiojamasi iš karių nerimo, susirūpinimo liepiant užsidėti dujokaukes, kurių net neišdavė. Kodėl Lietuvai esant NATO ir ES nare laikomasi ir sovietinės armijos principų? „Kubrikas“ (vieta, kur gyvena kariai), „placas“ (aikštė), „zliotkė“ (bausmė), „zaliotai“ (prasikaltę) – tai tik keli žodžiai, kurie ar sėkmingai gyvuoja. Čia dar nieko, sakot? O ką, jei „gražiausi“ pokalbiai apie moteris, narkotikus ar savaitgalio planus sklinda ne tik iš „boicų“ (šauktinių), bet ir vadų?“, – klausė jis.

Išgirdęs apie tai, M. Neimontas pakartojo, kad panašių atvejų galima kreiptis tiek į tiesioginius, tiek į aukštesnius vadus ar rašyti skundą KAM Generalinei inspekcijai. Tačiau, jo teigimu, skundai dėl nestatutinių santykių Lietuvos kariuomenėje yra reti, o tai esą rodo, kad tai – išimtiniai atvejai.

„Kariuomenės vadovybė tvarkai ir drausmei kariuomenėje užtikrinti skiria didelį dėmesį. Tam yra taikoma eilė priemonių: supažindinimas su karių elgesio taisyklėmis, etikos kodekso reikalavimas, LR Kariuomenės drausmės statuto nuostatomis, vykdomi įvairaus lygio vadų prevenciniai pokalbiai su kariais, karo policijos planiniai ir neplaniniai renginiai, organizuojamas pačių vadų ugdymas ir kt.“, – aiškino jis.

Pastebi, kad programa per ilga

Anot šauktinio, 9 mėnesiai – per ilgas laiko tarpas įsisavinti žinias, kurios šauktiniams yra suteikiamos.

„3 mėnesių programa ištempta 9 mėnesiams? Absurdas. Kam bukint jaunus karius nieko neveikimu?“, – klausė jis.

Savo ruožtu M. Neimontas aiškino, kad trumpinti tarnybos laiko neketinama. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmę ir tvarką nustato LR Karo prievolės įstatymas.

„Tarnyba kariniuose vienetuose organizuojama pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas, sudarytas atsižvelgiant į šauktiniams keliamus reikalavimus. Pirmuosius 3 mėnesius šauktiniai dalyvauja baziniame kario kurse, kuriame įgyja karybos pagrindų, individualių kario įgūdžių. Praėję bazinį kario kursą, kariai skirstomi į pareigas, įgyja įvairias karines specialybes. Likusį privalomos tarnybos laiką kariai mokomi veikti padalinio sudėtyje, tobulina įgūdžius veikiant mūšio lauke pagal jiems priskirtas pareigas“, – kodėl tarnaujama būtent 9 mėnesius, aiškino jis.

Eiti į šauktinių kariuomenę nerekomenduoja

Vaikino teigimu, netiesa, kad situacija kariuomenėje gerėja, o tai suprasti galima vos pažvelgus į profesionalių karių atlyginimus ir aprūpinimą.

„Tragedija! Pataisykite, jei klystu, bet mano turimomis neoficialiomis žiniomis ekipuotė, kurią gavo šauktiniai, turėjo priklausyti profesines karo tarnybos kariams. Tada leidžiu sau užduotį tokį atvirą klausimą – jei darbe vadovas, turėdamas daugiau atsakomybių, pareigų ir rūpesčių, gautų 3 ar net 4 kartus mažesnį atlyginimą, kas norėtų būti tuo vadovu? Iš šalies žiūrint, visa tai, tikrieji didvyriai, yra profesinės tarnybos kariai, kurie sukandę dantis, neparodydami nepasitenkinimo dirba su šauktiniais. Tai vienintelė grandis kariuomenėje, kuriai kažkas rūpi (ne visi 100 proc., bet didžioji dalis)“, – aiškino vaikinas.

Jis prasitarė, kad norintiems išmokti tarnybos, įvertinant visas detales, patartų eiti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, o ne tarnauti šauktinių kariuomenėje.

Informavo apie alternatyvą

Atsakydamas į tai M. Neimontas sutiko, kad kiekvienas karys gali turėti savo asmeninę nuomonę ir laisvai ją reikšti, tame nėra nieko blogo.

„Iš tiesų savo noru atlikti pilietinę pareigą valstybei galima tiek atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tiek tarnaujant Krašto apsaugos savanorių pajėgose, skiriasi tik tarnybos laikas ir sąlygos. Jei jaunuoliai yra šaukiamojo amžiaus ir nėra pašaukiami atlikti karo prievolės privalomai, tačiau nori tai padaryti, jie turi galimybę rinktis.

Privalomoji pradinė karo tarnyba trunka 9 mėnesius, o karo prievolės atlikimas tarnaujant KASP užskaitomas tik sėkmingai ištarnavus 3 metus. Privalomoji pradinė karo tarnyba yra nuolatinė – kariai nuolat gyvena kareivinių režimu, o kario savanorio tarnyba ne. Kario savanorio tarnyba yra suderinama su kario savanorio „civiliniu“ darbu, mokslais ar studijomis, nes per metus karys savanoris vidutiniškai pratybose praleidžia nuo 20 iki 50 dienų, mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais. Tiesa, kartais įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai ir ilgesnės trukmės pratybos gali vykti ir darbo dienomis. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų“, – susidomėjusius šia galimybe informavo jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Žmogus, iliustravęs epochą: lietuvis tapo septintojo dešimtmečio legenda (5)

Nors Stasio Krasausko pavardė šiandien gal ir nėra plačiai žinoma, šis lietuvis buvo tikra...

Sutrumpinusi darbo savaitę įmonė skaičiuoja rekordinius metus: kiti mums sukioja pirštą prie galvos (10)

Prieš kelis metus statybinės chemijos produktų vystymo ir platinimo įmonė „Tegra State“...

Atvykę į nuostabaus grožio paplūdimį poilsiautojai gailisi: verslininkų įžūlumas siutina ne tik lietuvius (71)

Nors daug žmonių atvykę į vieną gražiausių Europos vietų – Pozitaną, Amalfio pakrantėje...

Sinoptikai perspėja: atkeliauja pirmosios šalnos (5)

Iš šiaurės besileidžiantis šaltasis atmosferos frontas atneš nedaug lietaus, tačiau oras keletu...

Net vidurinės nebaigęs vyras sugebėjo metus laiko dirbti gydytoju kolegoms nieko neįtariant (69)

Leidykla „Briedis“ pristato pasauliniu bestseleriu tapusią tikrą istoriją apie ano amžiaus...

Mokytojos pastaba kaukę pamiršusiam vaikui įsiutino mamą: pasiūlė paskaičiuoti, kiek tai kainuoja (397)

Išpuolis mokykloje, kurį patyrė kaukę pamiršęs vaikas, privertė jo motiną susimąstyti, ar...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: praneša apie izoliacijos pokyčius (96)

Nuo pirmadienio, izoliuotis reikės atvykus iš Švedijos, Norvegijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kanados,...

Brangiausių automobilių TOP 3: kokie modeliai bei kainos dominuoja Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Baltarusijoje? (40)

„Porsche“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Bentley“ savo savininkus dažniausiai randa...

Amanda apie santykių formą, kurią praktikuoja retas: daugelis tai supranta kaip mano sutikimą miegoti su visais (54)

Amsterdame gyvenanti Amanda savo tikrojo vardo atskleisti nenori. Mergina atvira – ne visa jos...

CSKA nepaliko jokių vilčių Maksvyčio komandai – laimėjo Gomelskio taurę (2)

Maskvos CSKA penktadienį triuškinamai net 91:51 nugalėjo Permės „Parma“, kurią treniruoja...

|Maža didelių žinių kaina