„Lenkija buvo, yra ir bus su jumis, nepaisant nesutarimų“, – minint Laisvės gynėjų dieną Kryžių kanelyje, prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, sakė Adamas Michnikas, Lenkijos visuomenės veikėjas, buvęs disidentas, vienas iš Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderių, įtakingo dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius.

Prieš 24-erius metus, iš karto po kruvinosios Sausio 13-osios, Lietuvos Seime jis kalbėjo tą patį visos Lenkijos vardu. Jis, kaip ir daugelis kitų žinomų Lenkijos intelektualų, tapo aktyviais Lietuvos advokatais viešojoje erdvėje, visuomet pasisakė prieš lenkų ir lietuvių kiršinimą.

A. Michnikui antradienį Seime, minint Laisvės gynėjų dieną, bus įteikta 2014-ųjų Laisvės premija.

Žuvusiųjų Sausio 13-ąją atminimą pagerbė ir laužo uždegimo ceremonijoje Kryžiaus kalnelyje prie LRT dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, tuometinis radijo direktorius Nerijus Maliukevičius.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seime susitikę Laisvės gynėjai kalbėjo ne tik apie praeities įvykius, bet ir ragino išlikti budrius, nes įvykiai Ukrainoje ir Prancūzijoje rodo, kad grėsmių vis dar yra.

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis kritiškai įvertino Austrijos ir Italijos sprendimus paleisti Sausio 13-osios bylos įtariamuosius, o į Laisvės gynėjų susitikimą atvykęs Lietuvos Parlamentą 1991-aisiais gynęs, buvęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyjus ragino netraktuoti Rusijos karo su Ukraina kaip svetimo – grėsmių, anot jo, kyla ir Baltijos šalims.

Ambasadorius P.Vaitiekūnas: laisvė nedovanojama ir už ją nedėkojama

Laisvė nedovanojama ir už ją nedėkojama, pirmadienį Vilniuje, prie parlamento rūmų, minint Laisvės gynėjų dieną, pirmadienio vakarą sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Petras Vaitiekūnas.

„Ši diena turi ir priminimo prasmę, ne tik prisiminti, bet ir priminti, kad laisvė nedovanojama. Laisvė iškovojama. Tikriausiai už laisvę ir nedėkojama. Mes visi už ją kovojome ir turime“, - liepsnojant laisvės laužams teigė diplomatas ir signataras.

Jis priminė, kad šiandien kita Europos tauta - ukrainiečiai - kovoja už laisvę.

„Ukrainiečių tauta šiandien kovoja su Rusijos agresija, su Rusijos karo mašina, kuri įsiveržė į Ukrainą ir žudo ukrainiečius, žudo todėl, kad jie nori būti laisvi, nori priklausyti Europos civilizacijai, kurti Europą“, - kalbėjo P.Vaitiekūnas.

„Yra du svarbūs dalykai, kuriuos turime daryti kasdien ir galvoti, kaip tą padaryti - stabdyti Rusijos karą mašiną ir padėti Ukrainai“, - pabrėžė jis.

Buvęs karys savanoris: jauni buvome, todėl nebuvo baisu

Pirmadienį, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, prie Seimo Vilniuje tradiciškai uždegti laisvės laužai ir pagerbti laisvės gynėjai. Keli šimtai žmonių, nepabūgę šlapdribos ir žvarbumo, šildėsi prie laužo liepsnų ir gėrė karštą arbatą, klausėsi dainų, dalijosi prisiminimais.

„Kasmet ateinu. Skambinau draugui, su kuriuo čia stovėjau, ir sakiau: mane šaukia. Dar ir dukrą atsivedu, jai tada (1991 metų sausio 13 dieną - BNS) buvo 49 dienos“, - BNS sakė Nepriklausomybės aikštėje sutiktas vilnietis Tauras Budzys.

Per Sausio įvykius, jis teigia stovėjęs „čia, prie trečios kolonos“. T.Budzys prisiminė, kaip juos pavargusius nuo stovėjimo vienas pusamžis vyras vaišino naminiu medumi, o visuomeninis maitinimo susivienijimas „Dzūkija“ - karšta arbata ir bandelėmis.

„O čia, ant grotų, kabėjo plakatas „Mes žemaičiai iš Akmenės pasiruošę visados atvažiavome į Vilnių ginti laisvę Lietuvos“, - prisiminimais dalijosi laisvės gynėjas.

Paklaustas, ką jam reiškia Sausio 13-oji, vilnietis teigė, kad tai suteikė jo gyvenimui prasmę.

„Žinau, kad nugyvenau savo metus neveltui“, - sakė jis.

Kasmet prie laisvės laužų ateinantis buvęs karys savanoris Romas Urbonavičius BNS sakė 1991-aisiais tarp parlamento gynėjų patekęs, nes slapstėsi nuo sovietų kariuomenės.

Į klausimą, ar tuomet buvo baisu, vyras purto galvą. „Jauni buvome, nelabai baisu ir buvo, gal nesupratome iš karto tos esmės, to baisumo. Kadangi buvome čia, nematėme baisybių, kurios buvo prie (televizijos) bokšto. Per pučą (1991 metų rugpjūtį) gal net baisiau buvo, nes žinojome, kas gali nutikti“, - tvirtino R.Urbonavičius.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

1991-ųjų sausį žuvo 14 civilių, daugiau nei tūkstantis buvo sužaloti.

Pagerbė kryždirbius

Pirmadienį, dieną Vyriausybės rūmuose premjeras Algirdas Butkevičius priėmė atidengtos atnaujintos Kryžių kalnelio ir koplytėlių kompozicijos autorius bei padėkojo jiems už rūpestį išsaugant Sausio 13-osios aukų atminimą.

„Nuo šiol Sausio 13-ąją primins ir jūsų dovana Lietuvai. Tų didvyriškų dienų skausmą ir viltį įkūnys tradicinis dzūkiškas kryžius, Pieta žemaitiškoje koplytėlėje, Jėzus Nazarietis senoviniame aukštaitiškame koplytstulpyje, Rūpintojėlis stogastulpyje. O dvikryžmis šv. Benedikto kryžius simbolizuos ypatingą prašymą išsaugoti Tėvynės laisvę“, – pranešime cituojamas A.Butkevičius.

Naujus Laisvės gynėjų kryžius ir koplytėles sukūrė skirtingų Lietuvos regionų kryždirbiai: Ričardas Grekavičius, Steponas Kaminas, Saulius Kronis, Saulius Lampickas, Klemensas Lovčikas, Virgilijus Mikuckis, Adolfas Teresius ir Rimantas Zinkevičius.

Lietuvos žmonių statytų prie televizijos bokšto Vilniuje kryžių restauravimą ir naujų kryžių bei koplytėlių kompozicijos sukūrimą inicijavo Vyriausybės kanceliarija.