Laisvės premijų komisija pirmadienį nusprendė, kad šiemet Lietuvos Seimo įsteigtą apdovanojimą reikėtų skirti buvusiam Rusijos disidentui, žmogaus teisių gynėjui Sergejui Kovaliovui.
"Balsų dauguma, dviem trečdaliais ir daugiau išrinktas Sergejus Adamovičius Kovaliovas, Rusijos disidentas, ilgametis kovotojas už žmogaus teises, prieš sovietinį totalitarizmą ir dabar tęsiantis aktyviai savo veiklą. Žmogus žinomas tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, tiek pasaulyje. Man tikrai labai džiugu pranešti tokią žinią", - po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas Petras Auštrevičius.
S.Kovaliovas išrinktas iš keturių kandidatų. Be jo, į Laisvės premiją dar siūlytas buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs disidentas monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir buvęs disidentas spaustuvininkas Vytautas Andziulis.
Sprendimą dėl premijos skyrimo priims Seimas.
"Esu įsitikinęs, kad šio pretendento patvirtintimas Seime tikrai suteiks garbės ir Lietuvai, kuri pripažįsta šio žmogaus indėlį į ilgametę ir nenuilstamą kovą už žmogaus teises", - sakė P.Auštrevičius.
Jis tvirtino prašysiąs Seimo sprendimą dėl Laisvės premijos skyrimo S.Kovaliovui priimti ypatingos skubos tvarka, kad būtų spėti sutvarkyti organizaciniai klausimai, ir S.Kovaliovas galėtų laiku atvykti pasiimti apdovanojimą.
"Tikiuosi, jis priims ją ir, atvykęs į Lietuvą, jis dar kartą suteiks mums džiaugsmą, pasakęs kalbą ir bendraudamas su mumis", - sakė P.Auštrevičius.
S.Kovaliovo kandidatūrą Laisvės premijų komisijai teikė Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, Užsienio reikalų ministerija, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, buvusi disidentė sesuo Nijolė Sadūnaitė, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
S.Kovaliovas gimė 1932 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969 metais tuometinėje Sovietų sąjungoje jis įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti, aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius "Einamųjų įvykių kronika", "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika".
Maskvoje S.Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaites, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi.
1974 metais S.Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido tremtyje Kolymoje.
S.Kovaliovas taip pat dalyvavo įkuriant žmonių teisių sąjungą "Memorialas", skirtą Sovietų sąjungos politinių represijų aukoms atminti ir reabilituoti, prisidėjo prie Tarptautinio amnestijos ("Amnesty International") padalinio steigimo Maskvoje, spaudos klubo "Glasnost" ("Viešumas") įkūrimo. 1993 metais jis įkūrė judėjimą, o vėliau partiją Rusijos pasirinkimas (dabar - Demokratinis Rusijos pasirinkimas).
1995 ir 1996 metais S.Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.
"Sergejaus Kovaliovo apdovanojimas Laisvės premija būtų svarus Lietuvos indėlis remiant demokratinę pilietinę visuomenę Rusijoje. Šis žingsnis puikiai įprasmintų Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai prioritetus bei sustiprintų mūsų šalies kaip paramos žmogaus teisės ir demokratijai Rytų Europoje centro vaidmenį", - rašoma užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio teikime.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė šių metų rugsėjį. Ji bus teikiama Rytų bei Vidurio Europos žmogaus teisių gynėjams, kovotojams už laisvę. Laureatai gaus 5 tūkst. eurų ekvivalento litais dydžio (17,25 tūkst. litų) premiją.
Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą bei suverenitetą.
Premija turėtų būti įteikiama Laisvės gynėjų dieną - Sausio 13-ąją.