aA
Seimo valdantieji žada tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo su politikais mastą ir aplinkybes. Laiškuose, kurių autentiškumo šalies vadovė teigia negalinti patvirtinti, yra užuominų ir apie anksčiau brandintus panašius planus.
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Orestas Gurevičius

Skandalas dėl „Lietuvos ryto“ paviešintų prezidentės D. Grybauskaitės ir korupcija kaltinamo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimo ištraukų įsisiūbuoja. Kaip teigiama, 2014-2016 metais vykęs šių politikų susirašinėjimas elektroniniais laiškais, prezidentei neva siunčiant žinutes iš el. pašto tulpes@lrpk.lt, atskleidžia ne pačius gražiausius Lietuvos politinio gyvenimo užkulisius.

Paskelbtos laiškų ištraukos sudaro įspūdį, neva šalies vadovė prašė E. Masiulio „perduoti linkėjimus“ šiuo metu politinės korupcijos skandale įklimpusio koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, kad šis „patrauktų savo skaliką“. Iš konteksto galima suprasti, kad kalbama apie LNK televizijos žurnalistą Tomą Dapkų, kuris esą rinko duomenis apie prezidentės siūlytą trečiąjį kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį.

Prezidentė teigia negalinti patvirtinti skelbiamo susirašinėjimo autentiškumo, nes laiškai neišliko Prezidentūros laikmenose.

Seimo valdantieji šiame kontekste jau užsimena apie prezidentės veiklos tyrimą. Kaip trečiadienį BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, prezidentės ir E. Masiulio elektroniniuose laiškuose aptarinėjamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, linkėjimai D. Mockui galėtų tapti parlamentinio tyrimo objektu, ir apie tai bus diskutuojama valdančiojoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis kalba, kad šiame kontekste gali būti pasidomėta ne tik prezidentės susirašinėjimu su E. Masiuliu, bet ir su kitais oficialiais asmenimis, siekiant pamatyti „visą vaizdą“. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį sakė, kad paviešintuose prezidentės laiškuose galima įžvelgti spaudimą žiniasklaidai bei kritikams, tačiau tai nėra pagrindas kalbėti apie apkaltą šalies vadovei.

Mykolo Riomerio Universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus manymu, dabartinė situacija – tai E. Masiulio ir jo „partnerių“ stambiausios Lietuvoje politinės korupcijos byloje taktika pereiti į puolimą ir taip palengvinti savo advokatų darbą.

„Ši byla rodo vieną didelę sisteminę Lietuvos bėdą – politikos suaugimą su verslu. Todėl „valstiečiai“ turėtų du kartus pagalvoti, ką jie šioje situacijoje remia, ar vis dėlto nori stoti teisingumo pusėn ir pabandyti kurti tokias taisykles, kad verslas nepirktų bei neparduotų tiek politikų, tiek žiniasklaidos urmu ar vienetais“, – teigė jis.

Sąmokslu buvo apkaltintas Butkevičius

„Lietuvos rytas“ ketvirtadienį paviešino ir daugiau neva prezidentės E. Masiuliui rašytų laiškų.

„Iš socdemų vidaus: tikslas privesti procesą iki apkaltos man ir kreiptis į KT. Rezultatas neįdomus jiems, svarbu palaikyti tą temą erdvėje. Nurodymas eina iš premjero kaip kerštas už Vijūnėlę, žentą ir dukrą bei neva opozicijos palaikymą. Šiaulienė (tuometinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė – DELFI) grasina, kad tas, kas nebalsuos, nebus įtraukti į rinkimų sąrašus“, – 2016 metų balandžio 19 dieną rašoma neva prezidentės E. Masiuliui išsiųstame laiške.

Būtent tuo metu, eilinių Seimo rinkimų kampanijos išvakarėse, 75 Seimo nariai pasirašė po iniciatyva sukurti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri turėjo aiškintis, kas viešojoje erdvėje skleidžia informaciją apie slaptas pažymas ir kitus gandus. Tyrimą bandė inicijuoti tuo metu D. Grybauskaitę nuolat kritikavę partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, o parašais iniciatyvą parėmė kai kurie „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei socialdemokratų atstovai.

Komisija turėjo aiškintis, kurie asmenys paskleidė didelį visuomenės rezonansą sukėlusias žinias apie „juoduosius sąrašus“ su 9 viceministrų pavardėmis, apie Seimo narių Broniaus Bradausko, Vytauto Gapšio bei Juliaus Sabatausko ir vieno Kaišiadorių verslininko ar kriminalinio pasaulio atstovo tariamą susitikimą Aukštadvaryje, kur neva buvo aptariami generalinio prokuroro skyrimo reikalai.

Žadėta grįžti ir prie prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylos, kurioje ji kaltinta valstybės paslapties atskleidimu. Politikai grasino atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį tos istorijos aplinkybių vertinimą, tačiau iniciatyva nebuvo realizuota.

Tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius, neva prezidentės rašytame laiške paminėtas kaip apkaltos organizatorius, ketvirtadienį DELFI teigė nesąs politikas, kuris organizuotų kokias nors komisijas.

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Antras dalykas, aš niekada niekam nekerštauju. Man būtų labai žema, kaip Ministrui pirmininkui, visa tai daryti. Trečia, ji (D. Grybauskaitė – DELFI) vadovaujasi kai kada melavimu. Nes ji puikiai žino, kad aš „Vijūnėlės“ niekada negyniau, o kaip tik pirmas ją informavau apie situaciją“, – kalbėjo buvęs premjeras.

Pasak A. Butkevičiaus, minėta iniciatyva, nukreipta prieš prezidentę, nebuvo susijusi su socialdemokratais. „Mes neorganizavome jokios apkaltos. Ji pati puikiai žino, kas organizavo. Ir jeigu norite žinoti, aš sustabdžiau tą iniciatyvą, ir ji tai žino. O vėl perkelia, kad tai A. Butkevičius buvo. Tai yra lyderių naikinimo programa“, – sakė jis.

Politikai įžvelgė Konstitucijos pažeidimą

Iniciatyvų, nukreiptų prieš prezidentę, per dvi D. Grybauskaitės kadencijas būta ir daugiau.

2012 metų kovą viešai nuskambėjo frazė: „Prezidentės elgesys galimai neatitinka Konstitucijos, bet apkaltai pagrindo dar nėra“. Tokia pozicija buvo suformuluota parlamentinės Antikorupcijos komisijos, tuo metu tyrusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybes, išvadoje.

FNTT vadovai tuometinio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio sprendimu buvo atleisti kilus įtarimams, kad iš šios tarnybos galėjo nutekėti informacija apie Lietuvos banko ir Vyriausybės planus nacionalizuoti banką „Snoras“.

Į FNTT pareigūnų pusę stojo tuometinis premjeras Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius. Prezidentė D. Grybauskaitė palaikė R. Palaičio poziciją.

Tyrimą atlikę parlamentarai, pateikę siūlymą atstatydinti vidaus reikalų ministrą, tuo metu raštu suformulavo klausimus D. Grybauskaitei, mat Antikorupcijos komisija buvo konstatavusi, jog „prezidentės ar jos atstovų duodami konkretūs nurodymai personalijų klausimais prezidentei tiesiogiai nepavaldžioms institucijoms galimai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir demokratinės valstybės pagrindus“.

Atsakymus prezidentė pateikė 2012-ųjų kovo pabaigoje. Atsakydama į klausimą apie galimus jos pašnekesius su R. Palaičiu, sprendžiant FNTT vadovų teisės dirbti su įslaptinta informacija atėmimo bei jų atleidimo klausimą, taip pat V. Gailiaus tuo metu viešai išsakytus teiginius, jog patyrė šalies vadovės spaudimą trauktis, D. Grybauskaitė nurodė: „Su vidaus reikalų ministru ir FNTT vadovu buvo kalbama apie galimai prieš valstybę įvykdytą nusikaltimą, teisėsaugos institucijų vadovų reputaciją ir atsakomybę“.

Jos buvo teiraujamasi ir apie 2012 metų vasario mėnesį įvykusį susitikimą su buvusiu politiku, apžvalgininku Alvydu Medalinsku, kuris teigė, jog su šalies vadovė kalbėjosi apie FNTT vadovų atleidimą, taip pat išgirdo teiginį, esą V. Gailiaus netinkamumą užimti FNTT vadovo pareigas, nes jis „nėra pasistatęs nuosavo namo“.

Prezidentė lakoniškai atsakė, kad susitikti A. Medalinskas pasiprašė pats, o pokalbio metu kalbėta „ir apie teisėsaugos pareigūnų pažeidžiamumą“.

Seimo komisijai šalies vadovė taip ir neatsakė, ar ji buvo informuota apie lemtingame pasitarime dėl „Snoro“, iš kurio nutekėjo informacija, tapusi pagrindu atleisti FNTT vadovus, dalyvavusio tuometinio generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio ryšius. Tuo metu paaiškėjo, kad prokuroras per žmoną giminiuojasi su duomenis apie „Snorą“ paskelbusio „Lietuvos ryto“ redaktoriaus pavaduotoju.

Vertinant šiuos atsakymus, tuometinis Antikorupcijos komisijos narys Petras Gražulis juos pavadino „tiesiu keliu į apkaltą“. Tačiau kiti komisijos nariai pasirinko švelnesnį galutinių išvadų variantą, kuriame nebebuvo kalbama apie antikonstitucinius veiksmus.

Debesys virš prezidentės patarėjos

Vos po metų, 2013-ųjų spalio 31-ąją, driokstelėjo naujas skandalas dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D. Grybauskaitę.

Dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo tyrimą pradėjo prokurorai ir STT. Jį atliekant, buvo atliktos kratos pas kai kuriuos BNS darbuotojus, žurnalistų apklausos, reikalaujant atskleisti savo informacijos šaltinį. Viešojoje erdvėje tai buvo įvertinta kaip išpuolis prieš žiniasklaidos laisvę.

Netrukus valdančiosios koalicijos partneriai „darbiečiai“ prabilo apie apkaltą D. Grybauskaitei, teigdami, kad pati šalies vadovė siekė slaptos VSD pažymos paviešinimo. Prezidentė „darbiečių“ išpuolius siejo su desperacija dėl artėjančio apeliacijos proceso pabaigos juodojoje buhalterijos byloje. Ypač kritiškai Prezidentūra pasisakė prieš Seime nuskambėjusias iniciatyvas suburti laikinojo tyrimo komisiją, kuriai būtų pavesta aiškinantis, kaip slaptos pažymos pateko į žiniasklaidą.

2013-ųjų lapkričio viduryje nuskambėjo prezidentės pareiškimas: nutekinti pažymos iš Prezidentūros niekas negalėjo, nes tai paprasčiausiai neįmanoma. Vos po kelių dienų LRT laida „Dėmesio centre“, remdamasi šaltinių duomenimis, pranešė, kad prezidentės patarėja D. Ulbinaitė šiame tyrime apklausta kaip speciali liudytoja.

Komentuodamas šią situaciją, Seimo nario mandatą jau turėjęs buvęs FNTT vadovas V. Gailius LRT pareiškė: „Ir „Snoro“, ir informacijos nutekėjimo apie grėsmes prezidentei skandaluose dalyvauja tie patys veikėjai: Prezidentūra, VSD ir prokuratūra“.

Po metų, prasidėjus D. Ulbinaitės teismui, jame liudijęs VSD valdybos viršininkas Vidmantas Kaladinskas pranešė, kad perdavė prezidentės patarėjai su valstybės paslaptimi susijusią pažymą, pažeisdamas nustatytą tvarką. Jis teigė, jog apsilankęs Prezidentūroje, norėjo pažymą, ant kurios buvo nurodyta, jog ji labai slapta, įteikti šalies vadovei, tačiau susitikti su D. Grybauskaite jam nebuvo leista. Todėl pažymos projektą jis paliko D. Ulbinaitei.

Daiva Ulbinaitė
Daiva Ulbinaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

Tirti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė tik 2015 metais. Advokato, buvusio prokuroro Giedriaus Danėliaus atstovauta D. Ulbinaitė buvo išteisinta, teisėjams nusprendus, jog byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad ji padarė nusikaltimą – atskleidė valstybės paslaptį. Nors šis sprendimas toliau galėjo būti skundžiamas, ką prokurorai ir padarė, prezidentė D. Grybauskaitė priėmė D. Ulbinaitę atgal į Prezidentūrą.

Prezidentės patarėjos byla tęsėsi iki 2016 metų ir pasiekė Aukščiausiąjį Teismą. Nepaisant prokuroro Ginto Ivanausko reikalavimų iš naujo apklausti minėtus liudininkus, bet ir pačią prezidentę D. Grybauskaitę, kuri, jo manymu, galėjo būti susipažinusi su VSD pažyma iki šios nutekinimo, liko galioti išteisinamasis nuosprendis.

Tiesa, trys iš septynių Aukščiausiojo Teismo teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę, kad D. Ulbinaitę išteisinęs teismas viršijo savo įgaliojimus ir nesiėmė visų priemonių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, o duomenis vertino „selektyviai, paviršutiniškai ir fragmentiškai“.

Aistros dėl prokurorų atsispindi ir korupcijos byloje

2015 metais Prezidentūra turėjo ir daugiau galvos skausmo. Seimas net du kartus atmetė prezidentės D. Grybauskaitės siūlytus kandidatus į generalinius prokurorus: pirmąkart politikams neįtiko Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio, po jo – Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės kandidatūra.

2015-ųjų lapkričio 3 dieną susitikusi su Seimo valdybos nariais prezidentė D. Grybauskaitė jiems pranešė turinti informacijos, kad prieš balsuojant Seime dėl N. Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus esą daryta įtaka parlamentarų apsisprendimui, o kitai kandidatei E.Dambrauskienei esą siūlyta postą „išsipirkti“.

Kaip, remdamasis savo šaltiniais, tuo metu skelbė „Lietuvos rytas“, prezidentė Seimo vadovams esą užsiminė, kad prieš pat slaptą balsavimą dėl N. Meilučio kandidatūros Kaišiadoryse neva įvyko susitikimas, kuriame greičiausiai buvę šio miesto teisėjai bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Rašyta, jog D. Grybauskaitė įvardijo, kad šiame susitikime dalyvavo ir trys valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai – tuometinis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas J. Sabatauskas, jo partietis B. Bradauskas ir „darbietis“ V. Gapšys.

Neva remdamasi specialiųjų tarnybų pažyma prezidentė esą taip pat nurodė, kad prieš E. Dambrauskienės skyrimą itin aktyviai veikė opozicijos atstovai – buvęs FNTT vadovas liberalas V. Gailius bei Mišriai Seimo narių grupei priklausęs buvęs STT pareigūnas Povilas Urbšys. Seimo vadovybę esą pribloškė iš D. Grybauskaitės frazė, kad Kaišiadorių teisėjai buvo siūloma „išsipirkti“ šį postą. Iš ko pastaroji sulaukė tokio siūlymo, prezidentė neatskleidė.

J. Sabatauskas po to pareikalavo priimamas prezidentės. Apsilankęs Prezidentūroje jis teigė išgirdęs, kad prezidentė kompromituojančią informaciją apie jį gavo iš įvairių anoniminių ir neanoniminių šaltinių elektroniniu paštu ir telefonu, tačiau tikrai ne iš teisėsaugos institucijų.

Netrukus po susitikimo su D. Grybauskaite Seimo valdybos nariai, tarp jų ir Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, sulaukė skambučio iš Generalinės prokuratūros su prašymu atvykti pas prokurorą Gintarą Jasaitį. Apklausos buvo numatytos, tačiau atšauktos.

Maždaug tuo metu, kaip leidžiama suprasti iš dabar paviešintų elektroninių laiškų, prezidentė D. Grybauskaitė, numačiusi teikti trečiąjį kandidatą į generalinius prokurorus – Evaldą Pašilį, kuris ir buvo patvirtintas, kreipėsi į E. Masiulį, siūlydama „perduoti linkėjimus“ D. Mockui dėl jo „skaliko“ – ankstesnius kandidatus kritikavusio T. Dapkaus.

Politologas: „valstiečiai“ turėtų atsitraukti

„Iš viešinamų laiškų visiškai aišku, kad tai – E. Masiulio ir jo „partnerių“ stambiausios Lietuvoje politinės korupcijos byloje taktika pereiti į puolimą ir taip palengvinti savo advokatų darbą konkrečioje byloje. Tikras planas yra bendras politinis kontekstas, kuriame dar visai neseniai matėme „kibirkščiavimą“ tarp prezidentės ir premjero bei valdančiosios daugumos“, – komentuodamas šiuo metu kylančias įtampas dėl skelbiamo galbūt prezidentės susirašinėjimo su E. Masiuliu, DELFI sakė V. Valentinavičius.

Vis dėlto, jo teigimu, šiuo metu girdimi politiniai signalai prieštaringi: viena vertus, R. Karbauskis žada tyrimą ir gal net apkaltą prezidentei, kita vertus – premjeras Saulius Skvernelis akivaizdžiai stengiasi išvengti naujų įtampų.

„Manau, kad „valstiečiai“ ir R. Karbauskis turėtų atsitraukti, nes taktika (dėl tyrimo – DELFI) labai neišmintinga. Tyrimo pateisinimas būtų tik politiniai sumetimai. Kitaip sakant, jei tai išvirstų į apkaltą, tai būtų sąmoningas politinis susidorojimas su prezidente“, – sakė V. Valentinavičius.

Apžvalgininkas sakė galintis tik pritarti šalies vadovei, kad dabartinė situacija yra stambiausių korupcijos bylos atsakovų organizuotas puolimas, bandant parodyti tyrimą dėl „MG Baltic“ kaip politinį susidorojimą.

„Nieko naujo čia nėra. Prisimename banalios politinės korupcijos atvejus, kaip Viktoro Uspaskicho partijos juodosios buhalterijos byla, ar Rolando Pakso apkalta, kurios metu daugiausia balsų „surinko“ bandymas faktiškai jėga perimti verslo bendrovę. Visos šios bylos rodo vieną didelę sisteminę Lietuvos bėdą – politikos suaugimą su verslu.

Apie E. Masiulį ir kalbėti nėra ko. Senoji Liberalų sąjūdžio vadovybė pasirodė kaip stambiojo verslo pasiuntinukai. Mano galva, labai svarbu, kad tokios bylos būtų sėkmingos, rezultatyvios, nes tai esminės Lietuvos politinės sistemos bėdos – politikos priklausomybės nuo verslo – gydymas“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (69)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (191)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

Didelis reidas Vilniaus pakraštyje: policininkai dalijo dovanas ir atiminėjo vairuotojų pažymėjimus piktybinis girtuoklis neteko ir automobilio

Trečiadienį Lietuvos kelių policijos tarnyba surengė didelį ir kiek neįprastą reidą Vilniaus...

Džiaukimės, kol galime: atkeliauja šaltas ir šlapias ruduo (17)

Nors rugsėjis jau persirito į antrą pusę, vis dar lepina vasariškai šilta saulė, o termometro...

„Maximos“ vadovė po susitikimo su Skverneliu: užsidarytų ne tik maisto parduotuvės (855)

Trečiadienį įvykęs premjero Sauliaus Skvernelio ir prekybos centrų atstovų susitikimas nebuvo...

Valstybė virsta pikta pamote: ar tikrai pinigai svarbiau už gamtos įvairovę? (25)

Kai mokiausi ekonomikos dėstytojas sakė – Valstybė kaip motina – ji mus ruošia, moko, ugdo,...

Garsus istorikas ragina atsitokėti: Vokietija save izoliavo (35)

„Savo perdėtu moralizmu praradom Europoje pasitikėjimą“, – teigia vienas žymiausių...

Bakingamo rūmai skelbia apie dar vienas sužadėtuves (2)

Planuojamos dar vienos karališkosios vestuvės: Bakingamo rūmai skelbia, kad susižadėjo ledi...

Po žinios apie Gražulio perkėlimą į Kultūros komitetą Seimo narys sulaukė viešų klausimų (183)

Antradienį parlamentinių frakcijų seniūnai nusprendė, kad, dėl kilusio pasipiktinimo,...

Žinomas verslininkas: klaida buvo bijoti prarasti žmoną (4)

Daugeliui pažįstama situacija, kai tarp daugybės prašymų, pasiūlymų ar net garsiai neišsakytų...