Kaip parodė Mykolo Romerio universitetas (MRU) kartu su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centru „Vilmorus“ pirmą kartą Lietuvoje atliko reprezentatyvų ir išsamų azartinių lošimų paplitimo Lietuvoje ir jų poveikio socialinei gerovei tyrimą.
Jis parodė, kad per pastaruosius dvylika mėnesių lošė loterijose apie 65,3 proc. , momentinėse loterijose – 35,3 proc., pirko loterijos bilietą internete, dalyvavo elektroninėse loterijose, lošė internete – 8, proc. , dėl sporto įvykių lažinosi lažybų punktuose - 4,4 proc., o dėl kitokių įvykių - apie 1,1 proc., lošė su draugais ir pažįstamais – apie 2,7 proc. , kazino – 2,2 proc., B kategorijos automatų salonuose – 1,7 proc. respondentų.
“Galbūt, televizijos reklamas žiūrint, po miestą važinėjant labiau pastebime kazino ir lošimų automatų salonus, nors akivaizdu, kad vyraujantis azarto būdas yra loterijos ir labai sparčiai, kaip ir visame pasaulyje, plečiasi lošimai internete“, - DELFI sakė MRU profesorius, psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
Pasak mokslininko, nors buvo apklausti asmenys nuo 18 metų, įvairūs pokalbiai su žmonėmis, kurie turėjo problemų, apie tai, kada įsitraukiama į lošimą, rodo, kad internetiniai lošimai yra pakankamai prieinami nepilnamečiams.
„Apibendrinant galima teigti, kad azartiniai lošimai yra masinis laisvalaikio leidimo būdas, tik 31,4 proc. respondentų nelošė, tarp įvairių poreikio azartui tenkinimo būdų vyrauja dalyvavimas loterijose“, - sakė G. Navaitis.
Vyrai lošė dažniau
Pasak MRU mokslininko, pastebėta, kad vyrai lošia dažniau ir išleidžia lošimuose daugiau pinigų nei moterys.
„Loterijos bilietus dažniau perka tie žmonės, kurie iš pirmo žvilgsnio turėtų jų nepirkti – namų šeimininkės, moterys, esančios motinystės atostogose, ir studentai moksleiviai. Daugiau nei ketvirtadalis respondentų loterijos bilietą pirko kartą per savaitę. Paprastai žmonės išleidžia loterijos bilietams – 5-10 eurų per mėnesį. Tie, kurie viršija šitą sumą dažniau yra bedarbiai“, - teigė G. Navaitis.
Pasak specialisto, gana prastą dalies žmonių psichologinę situaciją rodo loterijų stebėjimo statistika. Tarp turinčių pradinį išsilavinimą - 56,9 proc. skyrė loterijų stebėjimui iki valandos.
„Žmogus, akivaizdu, kad neturi, ką veikti, nesugeba savo laisvalaikiu pasinaudoti, tiesiog sėdi ir spokso į televizorių. Kažkokios informacijos, žiūrėjimo prasmės labai sunku įžvelgti. Šitą galima sugretinti su turinčiaisiais aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kurių analogiškai laiko skyrė 17,3 procento“, - sakė G. Navaitis.
Tyrimas parodė, kad momentinių loterijų bilietai dažniausiai perkami kartą per mėnesį. Moterys tam išleidžia iki 5 eurų, o vyrai – daugiau negu 30 eurų.
Lažybos labiau būdingos jaunesnio amžiaus vyrams. Paprastai ten išleidžiama per mėnesį nuo 10 iki 50 eurų. Internetinėse loterijose lošiama maždaug kartą per savaitę, ir per mėnesį joms išleidžiama apie 10 eurų.
Pristatydamas tyrimo duomenis G. Navaitis išskyrė dvi kazino lankytojų grupes. Iš tų, kurie lankosi, trečdalis lošia vieną-penkis kartus per metus, o ketvirtadalis – du-tris kartus per mėnesį. Kazino lošia daugiau vyrai nei moterys. Tie, kurie rečiau lankosi, tie ir mažesnes sumas skiria . Tai gali būti ir iki 10 eurų. Tuo tarpu, kita grupė skiria 50-100 eurų per mėnesį.
Lošiant B kategorijos lošimo automatais, kuriuose yra apribotas lošimo laikas, ir per kartą neišloši daugiau nei 200 eurų, per mėnesį išleidžiama 10-50 eurų. Iš apklaustųjų nebuvo nei vieno, kuris būtų tam išleidęs daugiau nei 100 eurų.
Apklausos metu, 64,6 proc. respondentų atsakė, kad jų įsitraukimas į azartinius lošimus per metus nepakito, 29,1 proc. sakė, kad įsitraukimas sumažėjo, o 6 proc. atsakė, kad jų įsitraukimas paaugo.
Žmonėms stinga informacijos
Mokslininkui nerimą kelia duomenys, kurie rodo, kad didžioji dalis respondentų lošė azartinius lošimus dėl galimybės laimėti didelius pinigus. Tokie žmonės, pasak jo, potencialiai jie gali tapti probleminiais lošėjais.
Tiriant visuomenės pažiūras, nustatyta, kad trys ketvirtadaliai respondentų sutinka, kad jei žmogus nori, tai turi teisę lošti, tačiau apie 60 proc. sako, kad yra per daug galimybių lošti.
„Itin didelė dalis – apie 40 proc. visai neturi aiškios nuomonės dėl azartinių lošimų – ar tai yra naudingas, ar žalingas dalykas, ar jį reikia griežčiau riboti, ar nieko nedaryti. (…) Tai rodo, kad visuomenė yra neinformuota – labai retas žino, kad, pavyzdžiui, lošimo automatų salonuose iki 90 proc. pinigų skiriama prizų fondui, o loterijose - apie 50 proc.”, - sakė G. Navaitis.
Viena iš problemų, kurią išskyrė psichoterapeutas, kad lošti pradedama anksti. Daugiausiai respondentų – 27,1 proc. lošimą iš pinigų išbandė būdami 16-18 metų.
„Mano nuomone, visuomenė labai rūpinasi ir kreipia dėmesį į patologinius lošėjus, bet tarsi ignoruoja ištakas ir per mažai yra prevencijos, švietimo mokyklose, informacijos apie lošimus“, - teigė G. Navaitis.
Tyrimas parodė, kad 98 proc. respondentų nei karto per savo gyvenimą neturėjo problemų dėl azartinių lošimų, tai yra nesiskolino pinigų lošimams, neskyrė lošimui daugiau nei galėjo sau leisti, jiems nereikėjo vis daugiau pinigų, kad pasiektų tokį patį azartą, nebandė atsilošti pinigų, kuriuos buvo praradę.
Pasak MRU mokslininko, duomenys apie galimą probleminių lošėjų skaičių liudija, kad Lietuvoje jis atitinka Europai būdingą lošimo paplitimą.
Laimingesni nelošia
Pagal specialią „Gallup“ metodiką vertinant gyventojų laimingumo lygį nustatyta, kad aukščiausio laimingumo lygio respondentai per pastarąsias septynias dienas iki dalyvavimo tyrime rečiau leido pinigus azartiniams lošimams nei žemesnio laimingumo lygio respondentai. „Laimingi žmonės lošia mažiau“, - apibendrino G. Navaitis.
Psichoterapeutas paaiškino, kad priklausomybė yra tada, „jeigu nuolat galvojama apie tai, nėra kitų malonumų tik tai, ir nesugebama to kontroliuoti tai ir bus priklausomybę.
„Į „to“ vietą galima įrašyti, ką tik norime – alkoholį, narkotikus, internetą, seksą, žvejybą ir azartinius lošimus. Problema yra ne kokybėje, o kiekybėje“, - sakė G. Navaitis.
Azartiniai lošimai Lietuvoje buvo įteisinti 2001 metais, kada buvo priimtas azartinių lošimų įstatymas. Seime 2016 metais buvo sudaryta Priklausomybių prevencijos komisija, ir Lietuvos Vyriausybės programoje numatyta užtikrinti loterijų ir lošimų veiklos stebėseną.
„Azarto istorija yra labai sena. Yra senovės Egipto piešiniai, siekiantys 3500 metų prieš mūsų erą, kurie vaizduoja dievus metančius kauliukus. Mes kaip krikščionys turėtume prisiminti, kad ir Naujajame Testamente yra minimas azartas, Romėnų kareiviai meta kauliukus dėl Kristaus rūbų“, - sakė G. Navaitis.