Krikdemiškojo TS-LKD sparno pirmininkas Paulius Saudargas diplomatiškai atsako, kad „kiekvienoje frakcijoje yra rimtų už Lietuvą dirbančių politikų, bet viską sprendžia partijos valdymo organai“.

„Tas užduoda tam tikrus rėmus deryboms, ir tas procesas visada yra labai aiškiai sudėliotas, reglamentuotas. Asmeninės pozicijos tikrai nėra kur įsprausti šiuo atveju. Dar anksti būtų komentuoti“, – kalbėjo P. Saudargas.

Viešos diskusijos apie galimas koalicijas – rinkimų kampanijos dalis

Jam antrindamas kitas krikdemiškų pažiūrų politikas Žygimantas Pavilionis irgi sako, kad iki rinkimų dar anksti kalbėti apie galimas koalicijas.

„Kaip mes pamatėme ir po buvusių rinkimų, daug kas gali įvairiai šnekėti, bet po to tos kalbos ir baigiasi kalbomis, ir nueinama į vieną arba kitą pusę. Manau, kad dabar vertinti tas kalbas yra labai neatsakinga, žinant, kad kartais politikai daro manevrus prieš rinkimus tik tam, kad pritrauktų tam tikrą rinkėjų kiekį. Ir tik po to – pasisekus arba nepasisekus, daro galutinius sprendimus“, – sakė Ž. Pavilionis.

Politikas pabrėžė, kad klausimas dėl galimų koalicijų pirmiausiai turėtų būti užduodamas partijos lyderiui.

„Kiek suprantu, dabar mūsų politika yra tokia, kad mes bandytume suvienyti visų partijų žmones, kurie dirbtų valstybei ir už valstybę, bet sunkiai darytume koalicijas su tais, kurie dirba prieš valstybę. Nenorėčiau vardinti partijų, kai kurios labai aiškiai dirba už tam tikrų ribų“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Akcentą dėtų dėl pozicijų Astravo klausimu

Pats politikas diskusijų dėl valdančiųjų koalicijų klausimu akcentą dėtų pozicijos Astravo atominės elektrinės (AE) klausimui.

„Žinant, kad tai susiję su geopolitika, tam tikros jėgos Lietuvoje ir už Lietuvos sienų aktyviai formuoja tam tikras astravines koalicijas. Kadangi tai bus susiję su Astravo paleidimu ir mūsų paskutinėmis energetinėmis kovomis, tai kažkas sieks suformuoti gilias astravines koalicijas, kurios atvertų kelius elektros pirkimui iš šio reaktoriaus.

Aš tokias pastangas matau, bet vis dar tikiuosi, kad valstybinio mastymo Lietuvoje atsiras daugiau, nes bent jau iki kovo nacionalinis susiklausymas Astravo klausimu buvo aiškus Seime, jį reiškė prezidentas, ir neseniai į tą chorą įsijungė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ir net premjeras Saulius Skvernelis“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Politikas taip pat priminė, kad jis pats asmeniškai siekė koalicijos tarp konservatorių ir „valstiečių“ po rinkimų 2016 m.

„Maniau, jog, kad ir kas laimėtų, turime prisiimti atsakomybę, ir neleisti populistinėms jėgoms kartu su komunistais arba lenkų ir rusą sąjungomis nuvesti nežinia kur. Tačiau tuo metu ta linija pralaimėjo mano partijoje. Kai kurie dabartiniai („valstiečių“) lyderių pareiškimai ir veiksmai neįkvepia pasitikėjimo, bet nenoriu uždėti taškų, juos sudės mano partijos lyderiai, galiausiai – ir Lietuvos žmonės.

Jeigu jie pasirinks valstybinę kryptį, Lietuvos nepriklausomybės, įskaitant energetikoje, įtvirtinimą, tai daugiau balsų atiduos mums. Jeigu jie pasirinks prorusišką kryptį arba visokius nupirkimus rinkimuose, ką demonstruoja valdantieji, ir pastatys ant rusiškos Astravo kortos, tada turėsime kitą situaciją“, – sakė Ž. Pavilionis.

Numatė net perversmo scenarijų

Laisvės partija į viešumą patekusiame vidiniame dokumente, viename iš scenarijų prognozavo, kad „jei TS-LKD nelaimės rinkimų ir negaus galimybės formuoti Vyriausybės, smarkiai tikėtina, kad dvejas kadencijas opozicijoje praleidę TS-LKD atstovai ieškos bet kokios galimybės prisijungti prie valdančiųjų“.

„Jei G. Landsbergis tam prieštaraus, o krikdemiško sparno politikai neišbarstys partinio reitingavimo metu sukauptų pozicijų – tikėtinas perversmo/esamos vadovybės izoliacijos scenarijus ir koalicijos su LVŽS sudarymas tuo pačiu partijai perimant nacionalistinę platformą. Tokiu atveju, Laisvės partijos bendradarbiavimas su TS-LKD neįmanomas“, – rašoma dokumente.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė tokio scenarijaus tikimybę įvertino skeptiškai.

„Apskritai, manau, kad yra tikėtina, jog nepalankiai pasibaigus rinkimams, TS-LKD viduje kiltų problemų, ir, kad galiausiai būtų ieškoma tų, kurie prisiims atsakomybę už jau ne pirmą nesėkmę iš eilės. (…) Matome, kad jau dabar yra nepasitenkinimo situacija, kaip ir tai, kad partijoje egzistuoja du sparnai. Bet ar po rinkimų vienas sparnas taip norėtų valdžios, kad sutiktų išsidraskyti, – būčiau atsargi su tokiais teiginiais“, – sakė R. Urbonaitė.

Ji taip pat abejojo galimybę, kad konservatorių krikdemai sutiktų eiti į koaliciją su kairiaisiais.
„Pažiūrėkite, su kuo jie hipotetiškai eitų į koaliciją – su „valstiečiais“, socialdemokratais, „darbiečiais“. Įsivaizduokite, ar Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, atsiskyrę nuo partijos branduolio, eitų į koaliciją su Darbo partija?“, – svarstė R. Urbonaitė.

Plačiau apie tai galima skaityti čia.

Konservatoriai strateguoja koalicijų galimybes

Pati TS-LKD, pagal naujienų agentūros ELTA paviešintą, vidiniame partijos dokumente aptarė, su kokiomis politinėmis jėgomis konservatoriai ryžtųsi, esant galimybei, formuoti valdančiąją daugumą. Ir tarp tokių kandidatų – ne tik Aušrinės Armonaitės bei Viktorijos Čmilytės–Nielsen vedami liberalai, kurių sėkmingu pasirodymu, rodo analizėje pateikti skaičiavimai, konservatoriai yra labai suinteresuoti.

Dokumente pateiktuose hipotetiniuose modeliavimuose įvardintos situacijos, kuomet valdančiąją daugumą konservatoriai ryžtųsi formuoti su ideologiniais oponentais – socialdemokratais ar į Seimą vėl sugrįžti žadančia Darbo partija.

Pastarųjų politinių jėgų preferencijos, kaip teigiama keliose nubrėžtose scenarijuose, gali būti esminės, siekiant konservatoriams įgyti galimybę suburti daugumą Seime. Savo funkciją koalicinėje dėlionėje, TS-LKD strateginiame matyme, surado ir Remigijaus Žemaitaičio vedama „Laisvės ir teisingumo“ partija bei rinkimams konstruojamas Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio blokas. Susiklosčius aplinkybėms, teigiama dokumente, šios politinės jėgos galėtų atkartoti Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) funkciją.

Plačiau apie tai galima skaityti čia.