aA
Dalia Čėsnienė su šeima gyveno Maksimo Gorkio g. (dabar Liepų g.) nuo 1961-ųjų iki 1970-ųjų. „Šalia namų buvusios senos, apleistos kapinės buvo labai patraukli vieta vaikų žaidimams, – šypsosi Dalia. – Kodėl? Ogi todėl, kad vaikus traukia paslaptys ir keistos erdvės.“
© DELFI / Kiril Čachovskij

Gedgaudų šeima gyveno Gorkio g. 53, žinybiniame mėsos kombinato name. Dalia mokėsi Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje. Vaikų kelias į mokyklą ir atgal ėjo per kapines. Vaikams patikdavo bastytis tarp antkapių ir metalinių tvorelių, skaitinėti mirusių žmonių pavardes. Dalia pirmoje ir antroje klasėje mokėsi iš ryto, o trečioje ir ketvirtoje – popietinėje pamainoje. Sutemus namo grįždavo ne per kapines, bet aplinkui – per K. Donelaičio aikštę.

Mėtėsi kaulai

Kai tėvai nusipirko televizorių, Dalia norėdavo pamatyti animacinius filmukus, rodomus 18.10 val. Pamokos baigiasi 18 val., tad nieko kito nelikdavo, kaip tik skuosti trumpiausiu keliu. Mergaitė įkvėpdavo oro prie rusų karių kapų ir iškvėpdavo prie cerkvės, kai už nugaros likdavo tamsos ir baimės ruožas. Berniukai buvo drąsesni. Pradėjus ardyti kapines 1967–1968, jie landžiodavo, ieškodavo kaukolių, pamaudavo jas ant pagalių ir gąsdindavo praeivius. Tada visur mėtėsi kaulai, kaukolės.

Dalia įsidėmėjo klausimą laikraštyje apie lavoninę senajame administracijos pastatėlyje, kur vėliau buvo šachmatinė, o dabar Klaipėdos tautinių kultūrų centras. Apie 1966 m. kieme kažkas pasakė vaikams, kad ten yra lavoninė. Vaikai nutarė patikrinti. Prasibrovė pro krūmų sąžalynus ir žvilgterėjo per dulkėtus langus į namo vidų. Pamatė, kad prie galinės sienos stovi metaliniai stelažai, ant jų sudėti kaulai, kaukolės ir dideli stiklainiai, lyg su varlėmis ar užkonservuotais žmonių organais. Stiklainiai buvo neįprastos cilindro formos, storo stiklo, dideli.

Dalia Čėsnienė // Sondros Simanaitienės nuotr.
Dalia Čėsnienė // Sondros Simanaitienės nuotr.


Kapines kažkas kasinėjo

Vaikai pastebėjo, kad kapines kažkas kasinėdavo. Žmonių nematė, tik rasdavo prikasinėtų duobių. Vaikams rūpėjo, ko tie žmonės ieško: aukso, lobių? Vieną dieną kieme pasklido gandas, kad kapinėse rado bombą. Nulėkę pamatė sulūžusią žalią medinę dėžę, o joje daug parako lazdelių. Uždegtos parako lazdelės gražiai degdavo gal kokias 5 minutes.

Vaikai į kapinių koplyčių vidų lįsti nedrįsdavo, spoksodavo pro plyšius. Kažkas matė nustumtą kapo plokštę, išlindusią ranką, plaukus, blizgančias dalis.

Prie Sukilėlių kapo

Per Mirusiųjų dieną Dalia su tėvais visada eidavo prie Sukilėlių kapo. Mama nešdavo chrizantemų ir žvakių. Gėles įsmeigdavo į žemę. Gėlių prie kapo nebūdavo daug, bet žvakučių.... jūra! Žvakių ir žmonių būdavo labai daug. Ypač aiškiai Dalia prisimena žvakių kvapą. Kitą dieną, eidama pro Sukilėlių kapą, matydavo įvairiausiais pavidalais išsilydžiusio vaško gabalus. Niekas per Mirusiųjų dieną iš kapinių nevaikė, negąsdino. Dalia negirdėjo, kad kas nors būtų nukentėjęs dėl to, kad ėjo prie Sukilėlių kapo.

Cerkvės šventikas

Kapinių cerkvės kunigas pasitikdavo einančius iš mokyklos vaikus su ledinukais rankoje. Kunigas vaikams atrodė labai įspūdingas, – aukštas, tvirto stoto, žila barzdele. Jis visada rusiškai pakalbindavo vaikus, paklausdavo, kaip jiems sekasi. Tas rusų šventikas buvo tokio gerumo žmogus! – sako Dalia. Ji eidavo pro cerkvės kiemą ir ištempus kaklą žiūrėdavo, ar kunigas yra kieme, ar pašnekins. Lig šiol ji prisimena to žmogaus ypatingą gerumą.

1964 m. Gedgaudų šeima savo namuose Maksimo Gorkio gatvėje
1964 m. Gedgaudų šeima savo namuose Maksimo Gorkio gatvėje
© Asmeninio archyvo nuotr.


Šokiai Gulbės parkelyje

Gulbės parkeliu žmonės vadino skverą prie cerkvės, nes kitoje gatvės pusėje buvo audimo fabrikas „Gulbė“ (dabar stovi restoranas „Araratas“). Gulbės parkelyje stovėjo estrada. Tai medinė iš lentų sukalta scena su nedidele pastogėle. Pakyla nugarine dalimi ribojosi su pro cerkvę vedančiu taku į stotį. Pakyla turėjo net gi dureles į užkulisius, už kurių galėjo pasislėpti artistai. Vaikai mėgdavo toje scenoje rodyti savo sugalvotus spektaklius. Scena buvo maždaug 6 metrų pločio, lentos nedažytos. Vakarais ant scenos grodavo kapelos, saviveikliniai kolektyvai.

Muziejininkas Dionyzas Varkalis irgi prisimena sukaltą medinę aikštelę Gulbės skvere prie kapinių. Ten šokiai vykdavo savaitgaliais.

Dionyzas pasakoja, kad, atvykus gyventi į Klaipėdą 1949 m., buvo šokama visur. Kur koks skersgatvis, skverelis, ten ir šokiai, – eina dulkių kamuoliai, būgnas ir „armoškė“. Buvo dar išlikusių ūkiškų trobų Minijos, Nemuno gatvėse, kurių langai iki šaligatvio, – ir ten šokiai. Šokdavo visomis savaitės dienomis, išskyrus pirmadienius. Karininkų namuose šokiams grodavo dūdų orkestras. Po šokių visada vykdavo muštynės tarp amatininkų ir jūrininkų. D. Varkalis sako, kad į Klaipėdą po karo kaimiečiai atvežė kaimo kultūrą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
3.7368

Top naujienos

Iš Alytaus mero – nerimą keliančios žinios: mūsų vyrai po truputį krenta (226)

Alytaus meras Nerijus Cesiulis ir toliau aktyviai informuoja žmones apie situaciją gaisro...

Po slapto STT tyrimo – kaltinimai garsiam verslininkui: dovanų maišelyje – butelis alkoholinio gėrimo ir vokelis (64)

Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų bendrovių grupės „ Transekspedicija “ generalinis...

Skvernelis: aš esu priešlaikinių rinkimų šalininkas (175)

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja trys ugniagesių gelbėtojų grandys – vieni pavaldūs...

Kelionė į Keniją šeimai neapsiėjo be nuotykių: batai iš padangų, akistata su medžiojančia liūte ir pasikeitęs vaikų elgesys (30)

Jei dar visai neseniai motinystė siejosi su dvejų metų namų rutina, tai šiandien vis daugiau...

JAV bombonešių skrydžiai virš Lietuvos ir Estijos: šį kartą rusams paspendė spąstus (613)

Trečiadienio popietę virš Lietuvos jau antrą kartą šiais metais pasirodė JAV strateginis...

Dar viena pergalė: pajėgų kroatą palaužęs Maslobojevas užsitikrino pasaulio čempionato medalį (30)

Savo pergalingą žygį WAKO pasaulio kikbokso čempionate Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) pratęsė...

Užkalnis. Ši vyriausybė klyno nesugebėtų užsisegti (372)

Žiūrim, ką turim. Alytuje tai dega, tai smilksta, tai rūksta senos padangos, gyventojai...

Mantas Stonkus paviešino savo susirašinėjimą su Alytaus meru: jis galėtų būti neblogas komikas (76)

Praėjusią savaitę vienoje Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras tapo rimta...

Vyras jaučiasi atsidūręs kvailio vietoje: bandė guosti išsiskyrusią draugę, bet jos lūkesčiai tik augo (68)

Taip jau nutiko, kad susipažinau su moterimi, kuri jau turi vaiką iš ankstesnių santykių. Iš...

ES narės pritarė siūlymui atidėti „Brexit“ (49)

Europos Sąjungos narės trečiadienį iš principo pritarė siūlymui atidėti Didžiosios...