Šokas laidotuvių dieną
Panevėžietė Lina Jackevičienė itin skaudžiai išgyvena tėvelio netektį. Apie ją moteriai sunku kalbėti ne tik dėl artimo žmogaus mirties, bet ir klaikių nemalonumų per pačias laidotuves.
„Tą dieną, kai turėjau gedėti, palaikyti mamą ir palydėti į paskutinę kelionę tėvelį, aš sėdėjau kaip ant adatų ir galvojau, ką daryti. Man jau buvo išaiškinta, kad tokiais atvejais, kaip mūsų, velionis nuo kapo duobės atgal į šaldytuvą parvežamas, o paskui kremuojamas. Aš buvau tvirtai pasiryžusi: savo tėvelio visų akivaizdoje į morgą tikrai jau nevešiu“, – nuoskauda nepaleidžia L. Jackevičienės.
Jos tėtis mirė gegužės 3-iąją, po ligos. Gegužės 5-ąją jis buvo pašarvotas „Grauduvos“ laidojimo namuose ir vos po poros valandų dukrai pranešta apie duobkasių bėdas. Nors penkiems asmenims skirtoje kapavietėje dar 1973 m. palaidotas tik vienas žmogus, pustuščiame kape nepasiekus privalomo 2 m gylio, kaip dabar jau griežtai reikalauja Žmonių palaikų laidojimo įstatymas bei Savivaldybės taisyklės, iš grunto ėmė veržtis vanduo ir semti šviežiai iškastą duobę. Laidoti tokioje vandens semiamoje kapavietėje leidimas neišduodamas.
Mistinis žemėlapis
L. Jackevičienė netrukus sužinojo, kad tokios kliūtys jos šeimai priklausančioje kapavietėje „Grauduvai“ ne naujiena – įmonė turi žemėlapį, kuriame pažymėtos tokios požeminio vandens apsemiamos zonos kapinėse. Tik klientė sako apie tai sužinojusi paskutinė. Jai naujiena buvo ir pasikeitusios taisyklės, kuriose nurodoma, kad karstą privalu laidoti į ne mažesnį nei 2 m. gylį.
„Įdomiausia, kad 2017 m. gavau oficialų pranešimą, jog esu tos kapavietės savininkė ir man paskirta atsakomybė ją administruoti. Bet kad pasikeitė taisyklės, niekas papildomai jau nebegalėjo pranešti laišku ar bent žinute, nors turi ir mūsų, savininkų, kontaktus. Mašiną palik ne vietoje, tuoj baudos lapelį rasi, o dėl kapinių niekas taip nesivargina“, – piktinosi panevėžietė.
Kasė dvi duobes
Tėvelio laidotuvių dieną Lina jautė patekusi į visišką aklavietę.
„Sėdžiu ne prie karsto, o su laidojimo namų darbuotojais galvojam, ką daryti. Vandens išsiurbti neįmanoma, jis vėl susikaupia. Suprantu, kad susiderėti su leidimus laidoti išduodančiu kapinių administratoriumi, visų pramintu geležinės būdelės karaliumi, neįmanoma. Sklando kalbos, kad jis ir per pačias laidotuves nesigėdija prieiti su liniuote pamatuoti duobės gylio“, – pasakoja Lina.
Paskutinėmis laidotuvių valandomis, prieš pat atnešant karstą, iškilo pasiūlymas toje pačioje kapavietėje iškasti antrąją duobę ir, kol joje nespėjo prisikaupti vandens, kuo skubiau nuleisti bei užkasti.
„Susimokėjau už dvi duobes po 190 eurų. Tiesa, tik po griežtesnio tono išsireikalavau sąskaitos už antrąją. Duobkasiai į darbą kibo laidotuvių procesijai jau žengiant link kapinių. Kunigas buvo įspėtas, kad maldos – tik po karsto nuleidimo“, – pagreitintą, makabriškai skambančią laidotuvių pabaigą pamena L. Jackevičienė.
Tačiau tai, anot jos, ne pabaiga – kažkada reikės vėl galvoti ir apie mamos, kuri nenorės amžino poilsio gulti į kitą vietą, paskutinę kelionę.
„Jai tik gerokai po tėvelio laidotuvių papasakojau, su kokiais rūpesčiais buvau susidūrusi, ir jau pratinu mamą prie minties apie kremavimą. Mama to nenori. Bet jei taip pas mus vyksta, nieko nebelieka – prigalvoja įstatymų, kurie senoms kapinėms praktiškai netinka“, – nerimauja panevėžietė.
Po žeme – ir vanduo, ir plytos
Bendrovės „Grauduva“ direktorė Aušros Bertulienės teigimu, Ramygalos gatvės kapinėse 20–25 kapavietės patenka į pavojaus dėl gruntinių vandenų zoną. Tokios vietos pažymėtos vasarį Panevėžio savivaldybės išleistame plane. Laidojimo namų direktorė ginasi, kad jis klientui parodomas jau per pirmą susitikimą.
„Kapavietės ties Staniūnais jau kelerius metus apsemiamos. Viskas prasidėjo nuo vienos lietingos vasaros. Po jos tikriausiai pagedo drenažo sistema, o jai sutvarkyti Savivaldybė neturi pinigų. Nespėja duobkasiai iškasti, tokie kapai jau būna pilni vandens. Kyla grėsmė, kad gali būti išplauti, lauk išversti gretimi karstai. Jau pirmu sakiniu žmones įspėjame, kad taip gali nutikti – vieni paklauso, kiti ne“, – teigia A. Bertulienė.
Anot jos, vieni renkasi kitas kapavietes, kiti velionį kremuoja, nes urną galima laidoti 1 m gylyje.
„Kai kurie kategoriškai nori savo šeimos kapavietėje laidoti, todėl paskui ir susiduria su problemomis“, – sako direktorė.
Dalis kapų sudarytame kliūčių žemėlapyje patenka ir į zoną, kurioje kadaise būta statybinių atliekų. Čia kasant duobkasių kastuvai atsiremia į plytas.
Dalyje senų kapaviečių 2 metrus pasiekti trukdo ir senieji kapai. Nors laidoti į seną kapą leidžiama praėjus 25 metams nuo paskutinio palaidojimo, dažnai senieji karstai būdavo užkasami 1,60–1,70 m gylyje ir jų likučiai dabar neleidžia naujo karsto nuleisti giliau.
Nors „Grauduvos“ vadovė tvirtina, jog apie visas šias kliūtis klientai įspėjami, visgi pripažįsta, jog dažnai tenka paskutinę minutę gelbėti laidotuves.
Privalo išsiurbti
Savivaldybės Miesto Infrastruktūros skyriaus specialistė Laura Jankevičienė „Sekundę“ informavo, kad dar vasarį vyko administracijos susitikimas su įmonėmis, teikiančiomis ritualines paslaugas.
„Įmonėms buvo priminti keliami reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos kapinių tvarkymo taisyklėse bei Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklėse, kai kasama kapo duobė, kurioje laidojami žmogaus palaikai. Įmonių vadovų buvo prašoma užtikrinti, kad kapo duobė žmogaus palaikams laidoti būtų sausa ir tvarkinga, o gylis ne mažesnis nei 2 metrai“, – aiškino specialistė.
Pasak L. Jankevičienės, kapo duobėje atsiradus vandens, laidotuvių organizatoriai privalo jį išsiurbti prieš nuleisdami karstą.
Specialistės teigimu, taip pat ir kapinių administratoriams nurodyta, jog išduodami leidimus laidoti privalo įspėti gyventojus apie problemines vietas tiek žemutinėse Šilaičių, tiek Kristaus Karaliaus katedros kapinėse ir siūlyti rinktis kitą kapavietę arba užtikrinti, kad kapo duobės, kurioje bus laidojami žmogaus palaikai, gylis būtų ne mažesnis kaip 2 metrai.
O už Panevėžio kapinių prižiūrėtojų darbą, anot L. Jankevičienės, atsakinga jų darbovietė – „Panevėžio specialus autotransportas“ ir skundus reikėtų teikti šiai bendrovei.
Sausinti neracionalu
Šiuo metu Panevėžio savivaldybės didžiausias dėmesys tenka naujųjų – Pašilių kapinių plėtrai. Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono teigimu, per dvejus metus užimta jau pusė naujai skirto ploto, o galvoti apie poros dešimčių seniausių kapaviečių nusausinimą Kristaus karaliaus katedros kapinėse nebūtų racionalu. Taip pat rengiamasi naujojo, apie 600 vietų, kolumbariumo statybai.
„Drenažo projektas Ramygalos g. kapinėse dar 2015 metų skaičiavimais kainavo 0,5 mln. eurų. Dabar tokio sumanymo kaina būtų gal ir visas milijonas. Tad ar geriau orientuotis į naujų kapaviečių plėtrą, nes tuoj apskritai nebus kur laidoti, ar pinigus investuoti ten, kur apsemiama dvidešimt šeiminių kapaviečių?“ – retoriškai klausė pavaduotojas.