Kėdainių krematoriumo vadovas tvirtina, kad Lietuvoje tai neįmanoma, tačiau sako girdėjęs atvejų, kai kremuoti vežant į užsienį gali būti „sutaupomas“ ir karstas.
Vilnietis Paulius prieš kelias savaites rūpinosi tetulytės laidotuvėmis. Su drauge jis nuvyko į Ukmergę išrinkti drabužių velionei.
„Mums ten bebūnant, laidojimo namų darbuotoja kalbėjo telefonu su kažkokiu klientu ar savo darbuotoju. Iš pokalbio supratome, kad buvo taip: žmonės užsakė velioniui drabužius, iš pradžių jis buvo pašarvotas, o paskui nuvežtas kremuoti. Matyt, įmonė išveža kūną kremuoti, ten nurengia drabužius ir išplovę dar kartą parduoda“, – spėja Paulius.
Su drauge rinkdamas tetulei suknelę, Paulius pastebėjo, kad vieni drabužiai kabo maišuose, kiti – ne. „Mums renkantis drabužius darbuotoja tarstelėjo „nebijokit, čia gi nauji, nedėvėti“, – prisimena pašnekovas.
Paulius ir jo draugė įtaria, kad velionį kremuojant, drabužiai panaudojami antrąkart. Suknelė, su kuria palaidota tetulytė, kainavo 270 Lt, visi apdarai, į kuriuos dar įėjo skara ir bateliai, atsiėjo apie 600 Lt.
Yra ir daugkartinio naudojimo karstų
Pasak V. Labanausko, pagal krematoriumo darbo saugos taisykles, nuo karstų nuimamos metalinės rankenos, didesnės dekoracijos. Taip daroma, kad metaliniai daiktai kremavimo etapuose neužstrigtų. Prieš kremavimą karstas atidaromas saugumo sumetimais – pažiūrima, ar jame nėra pašalinių daiktų. Artimieji apie tai perspėjami.
„O dėl karsto ar drabužių keitimo pas mus neįmanoma: visi procesai filmuojami. Jeigu artimieji nevažiuotų palydėti, o paskui tarp jų iškiltų diskusija, jog kažkas buvo ne taip, mes visada galime parodyti vaizdo medžiagą ir paneigti dvejones“, – dėstė „K2 LT“ direktorius.
V. Labanauskas atkreipia dėmesį, kad Kėdainiuose žmonės patys dalyvauja kremavimo procese. „Priešingai yra kitose šalyse – ten žmonės nelydi, jie net nežino, kur nuvežė, kaip viskas vyko, atvažiuoja tik dėžutė ir viskas. Kai išveža kitur – mes negalime nei paneigti, nei patvirtinti – tokių minčių yra. Būna, kad ir karstą, už kurį žmonės sumokėjo, parsiveža ir veliono artimieji nežino, kad karstas toliau bus naudojamas“, – kalbėjo V. Labanauskas.
Pasak jo, kitaip ir nėra motyvo vežti kremuoti į kitą šalį – kainos vienodos, tad „sutaupyti“ galima kūnus vežant ne po vieną, vežant be karsto ar su karstu, kuris vėliau grąžinamas atgal. „Žmonės apie tai nežino, čia ir bėda: jie susimoka už karstą, o jis tampa daugkartinio naudojimo. Taip atsiranda nesąžiningas žaidimas ir taip besielgiančios įmonės elgiasi negerai“, – aiškino pašnekovas.