„Nauji viešieji pirkimai suplanuoti taip, kad koronavirusui diagnozuoti reikalingų priemonių įsigijimas būtų bent pusės metų laikotarpiui, kad turėtume didesnį rezervą“, – pirmadienį išplatintame komentare teigia NVSPL vadovas Danas Bakša.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad šie pirkimai pradėti neseniai, todėl sunku prognozuoti, kada galima laukti jų rezultatų.

Laboratorijos vadovo teigimu, akivaizdu, kad kelių mėnesių laikotarpiui pirkti priemones yra rizikinga, tačiau atkreipė dėmesį, jog dalis pirkimų buvo pradėta dar prieš jam pradedant eiti pareigas spalio 1-ąją.

Reaguodamas į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kritiką, jog tinkamai planuojant pirkimus priemonių netruktų ir su esamu teisiniu reguliavimu, D. Bakšta atkreipia dėmesį, jog neįmanoma iš anksto numatyti, kaip klostysis pandemijos situacija šalyje ir užsienyje, kaip elgsis tiekėjai.

„Jei pirmosios pandemijos bangos metu buvo suplanuota, kad priemonių užteks ilgesniam laikotarpiui, net ir su pasilikta atsarga, realybė smogė taip, kad tyrimų poreikis kardinaliai išaugo, atitinkamai priemonės sunaudojamos žymiai greičiau, o viešųjų pirkimų procedūros nuo to nė per plauką netapo greitesnės“, – teigia jis.

Laboratorijos vadovas taip pat pastebi, jog įsigijus pernelyg didelį priemonių kiekį kontroliuojančios institucijos lygiai taip pat galėtų teikti priekaištus dėl neracionalaus valstybės lėšų panaudojimo, juo labiau, kad dauguma jų pavasarį buvo parduodamos gerokai brangiau nei dabar.

„Gali atsirasti naujesnės, tobulesnės perkamų prekių versijos, galinčios užtikrinti, pavyzdžiui, tikslesnį ar greitesnį tyrimų atlikimą, o galbūt pigesnės. Be to vietos priemonėms sandėliuoti taip pat nėra begalinės“, – teigė laboratorijos vadovas.

D. Bakša taip pat akcentavo, jog dalis priemonių turi galiojimo laiką, todėl įsigijus jų per daug, lėšos gali būti tiesiog iššvaistytos.

Laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė praėjusią savaitę pareiškė, jog priemonių įstaigoms laiku įsigyti nepavyksta ne dėl Viešųjų pirkimų įstatymo trūkumo, o dėl netinkamo planavimo.

„Situacija, kuomet rugsėjo mėnesio paskutinėmis dienomis pradėjus rūpintis pirkimo procedūromis iki lapkričio mėnesio nepavyksta įsigyti reikalingų prekių, yra ne viešųjų pirkimų įstatymo trūkumas, o nepakankamai atsakingo ir rūpestingo planavimo pasekmė“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė ji.

Diskusijos dėl įstatymų ir pirkimų planavimo COVID-19 kontekste prasidėjo po to, kai užsitęsus pirkimų procedūroms NVSPL buvo likę nedaug mėgintuvėlių, reikalingų COVID-19 testams atlikti. Vėliau pranešta, kad ši problema buvo išspręsta, tyrimai nesutriko.

D. Bakšos teigimu, VPT turėtų padėti perkančiosioms organizacijoms vykdyti viešuosius pirkimus, „bet nesmerkti, neironizuoti ir nebadyti pirštais“.

Statistika rodo, kad Lietuvoje testavimas nuo koronaviruso vykdomas aktyviau nei daugumoje kitų ES šalių. Pagal testus 100 tūkst. gyventojų Lietuva užima penktą vietą visoje Europos Sąjungoje.