Skaitydamas pranešimą „Socialinių mokslų tyrimai apie kanapes: rekreacija ir kriminalizacija“ M. Lankauskas kėlė klausimą, ar pasidalinimas suktine yra lygus pavojingam plėšimui ar išžaginimui? Už pasidalijimą suktine šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatoma iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė, už plėšimą – iki 6, o už išžaginimą – iki 7.
Pranešėjo teigimu, jaunuolių baudimas pasiunčiant į kalėjimą už suktinės rūkymą yra „nusikaltėlių gaminimas“.
M. Lankauskas, palaikantis marihuanos dekriminalizavimą, taip pat teigė, kad Lietuvai per daug kainuoja ikiteisminių ir teisminių procesų kaštai, taip pat esą neatsižvelgiama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas.
Pranešėjo teigimu, Lietuvoje kanapių problema esą yra pernelyg sureikšminta. „Lietuvoje yra mažas vartojimas, vienas mažiausių Europoje. Kaimynai lenkai turi dvigubai didesnį vartojimą, – teigė M. Lankauskas. – Dėl to Lietuvoje tai nėra problema.“
„Lietuva turi Jurgelio meistrelio sindromą. Sako: pažiūrėkite, kaip užsienyje yra, – tvirtino M. Lankauskas. – Nesakau, kad tai blogai, gerai, kai paimamas geros praktikos pavyzdys, bet nereikia daryti implantų. Reikia turtėti savarankišką politiką.“
Ar kanapės – mirtinas narkotikas?
Pranešimo metu M. Lankauskas pristatė užsienio šalių tyrimus, kuriais buvo aiškinamasi apie kanabinoidų poveikį bei vartojimo priežastis.
„Kanapės pagal priklausomybės skalę – vidutinio lygmens, bet pagal letalumą, absoliučiai neįmanoma suvartoti tiek, kad tai būtų mirtina dozė, kaip, beje, ir haliucinogenų“, – teigė pranešėjas, pasiremdamas tyrimo, kuriame buvo nagrinėjama efektyvios ir mirtinos narkotikų dozės santykis, rezultatais. Vieni pavojingiausių – sintetiniai kanabinoidai.
M. Lankausko teigimu, didesnis narkotikų vartojimas įprastai būna fiksuojamas didmiesčiuose, o to priežastis aiškina nedarbu ir žmonių demoralizavimu.
Kai kurie tyrimai buvo atlikti net prieš daugiau nei pusę amžiaus. Štai amerikiečių sociologas tyrė džiazo muzikantų įpročius 1963 metais. Tyrimo rezultatuose matyti, kad tuos muzikantus, kurie nevartojo jokių narkotinių medžiagų, kiti vadindavo „kvadratais“.
2007 metais atlikto tyrimo metu kanapių poveikis buvo įvertintas 1,5 balo iš 3. „Pagal šitą skalę jos yra mažiau žalingos nei alkoholis“, – pabrėžė pranešėjas.
Vis dėlto, tiriant kanapes taip pat nustatoma ir neigiamo poveikio apraiškų. „Kalbant apie kanapių negatyvų poveikį, tyrimų yra įvairaus pobūdžio, bent keletą man yra tekę matyti dėl kanapių įtakos paauglių kognityvinių funkcijų susilpnėjimo: mokymosi rezultatai, atmintis ir panašūs dalykai“, – įvardijo pranešėjas.
M. Lankauskas įvardijo, kad įvairių tyrimų rezultatuose galima įžvelgti ryšį tarp tabako ir marihuanos vartojimo. „Žmonės, kurie rūko tabaką, dažniau pabando kanapių. Siečiau su paprastu dalyku: jei tau įprasta rūkyti, tai natūralu, kad tau ta suktinukė bus artima“, – apibūdino pranešėjas.
Švedijoje buvo atliktas tyrimas marihuanos ir šizofrenijos ryšiui nustatyti. Buvo tiriami kareiviai, pabandę marihuanos daugiau nei pusšimtį kartų.
„Buvo nustatyta, kad tarp tų dažnų vartotojų rizika (susirgti šizofrenija – DELFI) padidėja iki kelių kartų. Bet tai tie, kurie turi genetinį polinkį“, – teigė M. Lankauskas.
O kas lemia vartojimo mastą ir reguliavimą? M. Lankaukas vardijo, kad daug lemia istorinės priežastys, kultūriniai ypatumai, mada ir populiarioji kultūra, subkultūros ir panašiai. Pranešėjas pabrėžė, kad kultūriniai ypatumai ypač ryškūs islamo valstybėse, mat jose draudžiamas alkoholis, todėl dauguma asmenų jį keičia marihuana.
Marihuana Lietuvoje
Pranešėjo teigimu, Lietuvoje tyrimai dažniausiai apibrėžiami nedideliu laiko tarpu: kiek asmenų vartojo per pastaruosius metus ar mėnesį ir panašiai. Taip pat esą informacija tiriama ne išskaidant, o „suplakant į vieną vietą“.
„Lietuva turi Jurgelio meistrelio sindromą. Sako: pažiūrėkite, kaip užsienyje yra, – tvirtino M. Lankauskas. – Nesakau, kad tai blogai, gerai, kai paimamas geros praktikos pavyzdys, bet nereikia daryti implantų. Reikia turtėti savarankišką politiką.“
Lietuvoje, anot M. Lankausko, marihuanos vartojimas nėra plačiai paplitęs. „Galiu pasakyti tiems, kurie sako, kad čia jau darosi Jamaika ir panašiai – Lietuvoje yra mažas vartojimas, vienas mažiausių Europoje, – teigė pranešėjas ir įvardijo, kad kaimyninėje Lenkijoje fiksuojamas dvigubai didesnis marihuanos paplitimas. – Nekalbu apie Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Jungtines Amerikos Valstijas. Lietuvoje tai nėra problema.“
Pranešėjas teigė, kad Lietuvoje taip pat per stipriai baudžiama už marihuanos vartojimą ar turėjimą. Už pasidalijimą suktine šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatoma iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė, už plėšimą – iki 6, o už išžaginimą – iki 7.
Jo teigimu, daugiau nei pusė bylų dėl narkotinių medžiagų yra už marihuanos turėjimą ar vartojimą be tikslo platinti.
„Visi kalba apie narkotikų žalą, o aš noriu pakalbėti apie kriminalizacijos žalą, – teigė pranešėjas ir klausė. – Ar vartojimas savo reikmėms yra baudžiamosios teisės klausimas?“
M. Lankausko teigimu, griežtos bausmės neatgraso nuo noro vartoti draudžiamas medžiagas.
Marihuana – labiausiai Lietuvoje paplitęs narkotikas
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktame psichoaktyvių medžiagų paplitimo tyrime buvo nustatyta, kad marihuana – labiausiai paplitusi narkotinė medžiaga.
2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, 23 proc. apklaustųjų nurodė asmeniškai pažįstančių asmenų, vartojančių hašišą, marihuaną arba „žolę“. Penktadalis teigė patys bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti šios narkotinės medžiagos.
11 proc. 15-64 m. amžiaus respondentų teigė bent kartą gyvenime vartoję marihuanos, hašišo ar „žolės“.
Lietuvoje už disponavimą narkotinėmis medžiagomis gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.