Ketvirtadienį DELFI konferencijoje viešėjęs A. Labašauskas įvardijo, jo nuomone, geriausias Lietuvoje iškilusias skulptūras ir autorių, kurio kūryba atrodo neskoningiausiai.
„Norėčiau patikslinti, kad tai memorialas kovojusių ir žuvusių už laisvę atminimui įamžinti. Memorialas kalba apie platesnę visuomenės grupę, kuri dalyvavo pasipriešinime – ir ryšininkės, ir partizanai, iš esmės kalba apie tai, kad priešinosi dalis visuomenės, ne tik tie, kurie rankose laikė ginklus. Kažkas ir valgyti darė, kažkas lauknešėlį palikdavo, kažkas žinutę perduodavo. Tokiu būdu norėjau įtraukti daugiau žmonių, kad tai nebūtų tik kalba apie veną grupę žmonių, išplėsti ir plačiau apie tau komunikuoti“, – kalbėjo A. Labašauskas.
Įgyvendinus projektą, aikštėje matysime kalvą, ant kurios bus galima užlipti. Viršuje bus bortelis. „Tai reiškia, kad yra apgalvota funkcinė erdvė, galėsi sėdėti ir grožėtis vaizdu į bažnyčią, arba apsisukti ir žiūrėti į reprezentacinę aikštės dalį“, – sakė skulptorius. Reljefe bus išraižyti partizanų slapyvardžiai. Naktį memorialas bus gerai apšviestas.
Autorius siūlė aikštėje palikti dar daugiau pievos, bet tai prieštarautų aikštės sutvarkymo idėjai ir reikėtų nurinkti pusę paklotų plytelių. Todėl teko ieškoti kompromiso. „Norėjau, kad žolės plotas bent jau sutaptų su tuo, ką turėjome prieš rekonstrukciją“, – sakė pašnekovas.
Tačiau Kultūros paveldo departamentas antradienį pareiškė, kad pagal paveldosauginius reikalavimus Lukiškių aikštė turi būti lygi.
Jis siūlo pažiūrėti, kaip tokie objektai traktuojami Vakaruose. „Šiaip aikštė nėra plokščia, ji turi nuolydį, man kyla klausimas, kas tai yra plokštuma ir kur ji prasideda, nes į bažnyčios pusę yra gana nemažas nuolydis ir ji pati savaime nėra plokščia. Man kyla klausimas, kaip jie tą plokštumą matuoja. Gulščiuką pridėjus ji nėra plokščia“, – dėstė kūrėjas.
Jo žiniomis, paveldosauginius reikalavimus galima pakeisti per dieną ir tai yra įprasta praktika. „Tai nėra tokia didelė problema, kaip spauda nori parodyti“, – sakė A. Labašauskas.
A. Labašausko aiškinimu, jo idėjos pasirinkimas rodo tam tikrą visuomenės pokytį. „Gal jau užtenka statulos tradicijos, žmonėms norisi modernesnio varianto, labiau pritaikyto viešai erdvei, žmonėms piliečiams, mažiau matomo, mažiau lendančios į akis, bet esančio toje erdvėje. (…) Nemanau, kad visuomenė susiskaldžiusi, manau, kad viskas gerai, tiesiog galbūt labiau girdimi balsai tų, kurie garsiausiai rėkia, bet nebūtinai rėkia prasmingą tekstą“, – dėstė skulptorius.
Jis sakė nesantis prieš Vytį ir nežino, kodėl prieš jį puolama – esą tai geras simbolis, tik jam atrodo, kad Vyčio laikas jau praėjo. Jį statyti reikėję anksčiau.
Patinka garsusis „vamzdis“, nemėgsta T. Gutausko kūrinių
„Ar nebus toks pat likimas šio kūrinėlio kaip ir garsiojo „vamzdžio?“, – A. Labašausko paklausė žiūrovas Kazys, omenyje turėdamas prie Neries 2009 m. iškilusią Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arką“.
„Vamzdžio“ likimas labai geras. Aš juo džiaugiuosi, man V. Urbanavičiaus kūryba labai patinka, ir Kaune yra gerų pavyzdžių, ir Vilnius turi. Manau, labai gerai, kad viešojoje erdvėje kyla diskusija, kad žmonės tokiu būdu kalbasi. Nereikia pyktis, reikia suprasti, pabandyti į kūrinį įsigilinti, pagalvoti, ką jis reiškia. Menas gali būti visoks, nebūtinai vizualiai labai patraukiantis, jis gali veikti įvairiais būdais, tas kūrinys yra visai paveikus ir vykęs kūrinys, man jis labai patinka“, – atsakė A. Labašauskas.
DELFI paprašytas įvardinti, jo akimis, geriausias skulptūras ir paminklus, A. Labašauskas paminėjo Roberto Antinio memorialą Romui Kalantai Kaune, Laisvės aikštėje, V. Urbanavičiaus darbus, Roberto Antinio „Puskalnį“ prie Neries, Mindaugo Navako skulptūrą „Dviaukštis“, po kuria galima palįsti, Stanislovo Kuzmos, Petro Mazūro, R. Antinio darbus. Iš senųjų – Gedimino Karaliaus skulptūra „Rytas“, kurią galima laikyti Vyčio metafora.
O neskoningiausia darbas?
„Tado Gutausko kūryba. Gal nereikėjo to sakyti, atsiprašau, nebekomentuosiu“, – lakoniškas buvo A. Labašauskas. Žinomiausi T. Gutausko darbai – skulptūra „Dvyniai“, Lietuvos krepšiniui, „Vienybės medis“ Vingio parke , „Laisvės kelias“.