aA
Pasirinkto monumento sostinės Lukiškių aikštėje autorius Andrius Labašauskas įsitikinęs, kad projektą pavyks įgyvendinti, o paveldosaugininkų priekaištai nėra didelė problema. Jo teigimu, aikštė akivaizdžiai buvo ruošiama Vyčio skulptūrai.
Andrius Labašauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ketvirtadienį DELFI konferencijoje viešėjęs A. Labašauskas įvardijo, jo nuomone, geriausias Lietuvoje iškilusias skulptūras ir autorių, kurio kūryba atrodo neskoningiausiai.

„Norėčiau patikslinti, kad tai memorialas kovojusių ir žuvusių už laisvę atminimui įamžinti. Memorialas kalba apie platesnę visuomenės grupę, kuri dalyvavo pasipriešinime – ir ryšininkės, ir partizanai, iš esmės kalba apie tai, kad priešinosi dalis visuomenės, ne tik tie, kurie rankose laikė ginklus. Kažkas ir valgyti darė, kažkas lauknešėlį palikdavo, kažkas žinutę perduodavo. Tokiu būdu norėjau įtraukti daugiau žmonių, kad tai nebūtų tik kalba apie veną grupę žmonių, išplėsti ir plačiau apie tau komunikuoti“, – kalbėjo A. Labašauskas.

Įgyvendinus projektą, aikštėje matysime kalvą, ant kurios bus galima užlipti. Viršuje bus bortelis. „Tai reiškia, kad yra apgalvota funkcinė erdvė, galėsi sėdėti ir grožėtis vaizdu į bažnyčią, arba apsisukti ir žiūrėti į reprezentacinę aikštės dalį“, – sakė skulptorius. Reljefe bus išraižyti partizanų slapyvardžiai. Naktį memorialas bus gerai apšviestas.

Autorius siūlė aikštėje palikti dar daugiau pievos, bet tai prieštarautų aikštės sutvarkymo idėjai ir reikėtų nurinkti pusę paklotų plytelių. Todėl teko ieškoti kompromiso. „Norėjau, kad žolės plotas bent jau sutaptų su tuo, ką turėjome prieš rekonstrukciją“, – sakė pašnekovas.

Tačiau Kultūros paveldo departamentas antradienį pareiškė, kad pagal paveldosauginius reikalavimus Lukiškių aikštė turi būti lygi.

Labašauskui Vilniuje patinka „vamzdis“, tačiau kai kas bado akis
© Autoriaus archyvas

„Manau, tai natūralus neatliktas procesinis veiksmas, tačiau aš žiūriu pozityviai – viskas bus gerai. Aš to netraktuoju kaip landšafto pakeitimo, aš kalvą traktuoju kaip skulptūrinį objektą, tai yra meno kūrinys, visuma, su pievos dalimi ir reljefu priekyje, taigi net nežinau, ar meno kūriniui gali būti taikomi paveldosaugos reikalavimai“, – aiškino A. Labašauskas.

Jis siūlo pažiūrėti, kaip tokie objektai traktuojami Vakaruose. „Šiaip aikštė nėra plokščia, ji turi nuolydį, man kyla klausimas, kas tai yra plokštuma ir kur ji prasideda, nes į bažnyčios pusę yra gana nemažas nuolydis ir ji pati savaime nėra plokščia. Man kyla klausimas, kaip jie tą plokštumą matuoja. Gulščiuką pridėjus ji nėra plokščia“, – dėstė kūrėjas.

Jo žiniomis, paveldosauginius reikalavimus galima pakeisti per dieną ir tai yra įprasta praktika. „Tai nėra tokia didelė problema, kaip spauda nori parodyti“, – sakė A. Labašauskas.

Jo teigimu, aikštė akivaizdžiai buvo ruošiama Vyčio skulptūrai. „Tai yra akivaizdu, net pamatas Vyčiui jau padarytas, padovanotas, man šio pamato nereikia“, – teigė nugalėjusio projekto autorius.

A. Labašausko teigimu, aikštė akivaizdžiai buvo ruošiama Vyčio skulptūrai. „Tai yra akivaizdu, net pamatas Vyčiui jau padarytas, padovanotas, man šio pamato nereikia“, – teigė nugalėjusio projekto autorius.

A. Labašausko aiškinimu, jo idėjos pasirinkimas rodo tam tikrą visuomenės pokytį. „Gal jau užtenka statulos tradicijos, žmonėms norisi modernesnio varianto, labiau pritaikyto viešai erdvei, žmonėms piliečiams, mažiau matomo, mažiau lendančios į akis, bet esančio toje erdvėje. (…) Nemanau, kad visuomenė susiskaldžiusi, manau, kad viskas gerai, tiesiog galbūt labiau girdimi balsai tų, kurie garsiausiai rėkia, bet nebūtinai rėkia prasmingą tekstą“, – dėstė skulptorius.

Jis sakė nesantis prieš Vytį ir nežino, kodėl prieš jį puolama – esą tai geras simbolis, tik jam atrodo, kad Vyčio laikas jau praėjo. Jį statyti reikėję anksčiau.

Patinka garsusis „vamzdis“, nemėgsta T. Gutausko kūrinių

„Ar nebus toks pat likimas šio kūrinėlio kaip ir garsiojo „vamzdžio?“, – A. Labašausko paklausė žiūrovas Kazys, omenyje turėdamas prie Neries 2009 m. iškilusią Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arką“.

„Vamzdžio“ likimas labai geras. Aš juo džiaugiuosi, man V. Urbanavičiaus kūryba labai patinka, ir Kaune yra gerų pavyzdžių, ir Vilnius turi. Manau, labai gerai, kad viešojoje erdvėje kyla diskusija, kad žmonės tokiu būdu kalbasi. Nereikia pyktis, reikia suprasti, pabandyti į kūrinį įsigilinti, pagalvoti, ką jis reiškia. Menas gali būti visoks, nebūtinai vizualiai labai patraukiantis, jis gali veikti įvairiais būdais, tas kūrinys yra visai paveikus ir vykęs kūrinys, man jis labai patinka“, – atsakė A. Labašauskas.

DELFI paprašytas įvardinti, jo akimis, geriausias skulptūras ir paminklus, A. Labašauskas paminėjo Roberto Antinio memorialą Romui Kalantai Kaune, Laisvės aikštėje, V. Urbanavičiaus darbus, Roberto Antinio „Puskalnį“ prie Neries, Mindaugo Navako skulptūrą „Dviaukštis“, po kuria galima palįsti, Stanislovo Kuzmos, Petro Mazūro, R. Antinio darbus. Iš senųjų – Gedimino Karaliaus skulptūra „Rytas“, kurią galima laikyti Vyčio metafora.

O neskoningiausia darbas?

„Tado Gutausko kūryba. Gal nereikėjo to sakyti, atsiprašau, nebekomentuosiu“, – lakoniškas buvo A. Labašauskas. Žinomiausi T. Gutausko darbai – skulptūra „Dvyniai“, Lietuvos krepšiniui, „Vienybės medis“ Vingio parke , „Laisvės kelias“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kauno medikai kovoja dėl sunkios būklės kūdikio: tėvai teisėsaugai žinomi

Ketvirtadienio vakarą, 20 valandą, į Kauno klinikas buvo atgabentas dviejų mėnesių kūdikis dėl...

Sociologė apie rekordinio Nausėdos populiarumo paslaptį: tai du žingsniai, kurių labiausiai laukia gyventojai (145)

Naujausi reitingai parodė, kad pasitikėjimas Prezidentūra , kai už jos vairo nuo liepos stovi...

Sprendimas viename Kauno darželyje privertė tėvus sunerimti: iki nelaimės trūksta labai nedaug (24)

Ne paslaptis, kad vaiką išleidžiant į darželį, tėvai nerimauja, kaip jam ten seksis, ar pavyks...

Iš KU per 70 milijonų reikalaujantis Indijos pilietis neįrodė, kad buvo prastai mokomas analogiškos bylos Lietuvoje dar nebuvo (70)

Baigęs studijas Klaipėdos universitete (KU) ir atsiėmęs diplomą Indijos pilietis maždaug po...

Ulanovas išlaiko apetitą: „Žalgiriui“ logiška galvoti apie Eurolygos geriausių aštuonetą

„Turėjau keletą laisvų dienų. Niekur nebuvau išvykęs, pailsėjau Druskininkuose“, –...

Daiva Žeimytė-Bilienė: geriausias stiliaus patarimas, kurį girdėjau – neišsidirbinėti (6)

Jei reikėtų pažadintiems iš miego apibūdinti ryškiausius televizijos laidų vedėjos Daivos...

Kauno klinikose – du kūdikiai dėl kraujo išsiliejimo į smegenis: medikai teigia, kad supurtyti galima ir netyčia (10)

Per parą į Kauno klinikas buvo pristatyti du kūdikiai dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Dėl...

Lietuvoje brangsta pagrindinių bankų paslaugų krepšelis (188)

Lietuvos banko valdyba patvirtino 2020 metais galiosiantį maksimalų mėnesinį komisinį atlyginimą...

Evakuacija Šiaulių policijos komisariate: rūsyje dega dujų balionas (9)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Šiaulių apskrities vyriausiam policijos komisariatui...