L. Stankūnaitė vėl nori išvykti iš Lietuvos?

Anot „Info dienos“ šaltinių, L.Stankūnaitė sakė, kad tai poros savaičių klausimas. Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis neatsako, ar L. Stankūnaitė jau pareiškė norą su dukra išvykti iš šalies.

„Pats žmogus turi mąstyt, kaip ir kur gyventi. Ir anksčiau jokios kardomosios priemonės jos atžvilgiu nebuvo“, - „Info dienai“ sakė A. Matonis.

L. Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas sako, kad nenuostabu, jog moteris nori išvykti – ji esą iki šiol patiria Neringos Venckienė šalininkų spaudimą ir patyčias, yra persekiojama. Tačiau advokatas tikina, jog jam L.Stankūnaitė apie savo planus - artimiausiu metu išvykti iš Lietuvos – nėra pasakojusi.

Pasak G. Černiausko, jeigu L. Stankūnaitė nuspręstų, kad jai ir vaikui geriau gyventi kažkur kitur, tai turėtų būti jos asmeninis reikalas.

„Man labai gaila, kad jai tenka iškęsti iš visiškai nepažįstamų žmonių užgauliojimus, patyčias, įžeidinėjimus, persekiojimą ir panašiai (...) man būtų labai gaila, jeigu dar du lietuviai išvyktų gyventi iš Lietuvos“, - „Info dienai“ sakė G. Černiauskas.

Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė svarsto, kad L. Stankūnaitei su dukra išvykti iš šalies būtų geriausias sprendimas.

L. Stankūnaitė ir jos dukra Lietuvoje saugiai gyventi gali tik izoliuotos, mat, nepaisant galiojančių vaiko teisių apsaugos įstatymų, N. Venckienės šalininkai vaiko veidą ne kartą viešino internete, L. Stankūnaitės ir jos dukters dramą visa Lietuva kelerius metus stebėjo lyg nesibaigiantį serialą.

R. Šalaševičiūtės manymu, L. Stankūnaitės ir jos dukters sprendimas išvykti iš šalies būtų teisingas tik tuomet, jei svečioje šalyje jos būtų tinkamai saugomos, arba būtų kitais būdais užtikrinta, kad joms nėra jokių grėsmių.

Buvęs kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras Alvydas Sadeckas teigia, kad jei valstybės saugomas asmuo kategoriškai nori išvykti į užsienį, valstybė jėga tokio žmogaus šalyje laikyti negali, tad greičiausiai bandoma ieškoti kompromiso.

„Įstatymai numato, kad jeigu saugomam asmeniui sunku užtikrinti apsaugą mūsų šalies teritorijoje, arba kitais sumetimais norisi išvažiuot, (...) tai apsauga gali būti užtikrinama ir užsienio valstybėse. Įstatymas numato identifikacijos pakeitimą, dokumentų pakeitimą, netgi ir galimas plastines operacijas ir taip toliau“, - „Info dienai“ pasakojo A. Sadeckas.

Pasak A. Sadecko, saugomo asmens apsaugos užtikrinimas užsienyje ypač retas kraštutinumas, kurį apskritai vargu ar kada nors Lietuvos teisėsauga taikė.

Buvęs komisaras atskleidė, kad galimi du scenarijai: į užsienį išvykusiam saugomam asmeniui pakeisti tapatybę ir nebeskirti jam fizinės apsaugos, arba susitarti, kad tokį saugomą asmenį saugotų atitinkamos kitos valstybės institucijos.