Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš Teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų.

Įstatyme numatant tokią apygardų rinkimų komisijų narių formavimo tvarką įstatymų leidėjas įvertino, jog tokiu būdu visos politinės partijos bus tinkamai atstovaujamos ir jų per deleguotus atstovus išsakyta pozicija bus išgirsta ir įvertinta, apygardos rinkimų komisijos sudėtyje nebus vienos dominuojančios partijos, taip pat tai, jog Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybių administracijų direktorių teikiami kandidatai bus politiškai nepriklausomi ir veiks kaip atsvara politinių partijų deleguojamiems nariams, ir tokiu būdu bus užkirstas kelias apygardų rinkimų komisijoms priimti tik politiniais interesais paremtus sprendimus.

Dabartinis teisinis reguliavimas nenumato jokių reikalavimų Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus deleguojamiems asmenims, žinoma, išskyrus reikalavimą turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Nors iš minėtų subjektų tikimasi, kad į apygardų rinkimų komisijų narius bus deleguojami politiškai neutralūs kandidatai, visgi nuo Teisingumo ministro ir kitų paminėtų subjektų deleguojami kandidatai gali būti politinių partijų nariai, ir rinkimų laikotarpiu jie neprivalo sustabdyti savo narystės atstovaujamoje partijoje.

Žinoma, kadangi įstatymų leidėjas nėra numatęs imperatyvaus reikalavimo į apygardų rinkimų komisijas deleguoti tik politiškai neutralius kandidatus, tikėtina, jog nei Teisingumo ministras, nei kiti subjektai, teikdami savo kandidatus į apygardų rinkimų komisijų narius, netikrina jų partinės priklausomybės.
Kadangi neretai savivaldybės administracijos direktorius yra vienos ar kitos partijos narys, jo partiniai interesai gali lemti, kad į apygardos rinkimų komisijos narius bus deleguojami tik tam tikros politinės partijos nariai. Taip gali būti sukuriama situacija, kuomet vieną ar kitą politinę partiją apygardos rinkimų komisijoje atstovaus ne vienas atitinkamos partijos deleguotas komisijos narys, o du ar net trys apygardos rinkimų komisijos nariai.
Laura Matjošaitytė

Praktikoje įprasta, jog kartais nei Teisingumo ministras, nei Lietuvos teisininkų draugija tam tikroje apygardoje nesuranda kandidatų į apygardos rinkimų komisijos narius. Atsižvelgiant į tai, jog ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų, tokiu atveju apygardos rinkimų komisija padidinama iš savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų.

Kadangi neretai savivaldybės administracijos direktorius yra vienos ar kitos partijos narys, jo partiniai interesai gali lemti, kad į apygardos rinkimų komisijos narius bus deleguojami tik tam tikros politinės partijos nariai. Taip gali būti sukuriama situacija, kuomet vieną ar kitą politinę partiją apygardos rinkimų komisijoje atstovaus ne vienas atitinkamos partijos deleguotas komisijos narys, o du ar net trys apygardos rinkimų komisijos nariai (t.y. 1 apygardos komisijos narys, deleguotas atitinkamos politinės partijos, likę 1-3 apygardos rinkimų komisijos nariai – teisininkai).

Apygardų rinkimų komisijų narių partinės priklausomybės klausimas tampa ypatingai svarbus apygardos rinkimų komisijos nariams priiminėjant sprendimus. Dominuojančios partijos interesus atstovaujantys nariai gali atsisakyti balsuoti vienu ar kitu jiems nepriimtinu klausimu, dėl ko apygardos rinkimų komisijos sprendimų priėmimas gali būti visiškai paralyžiuotas, kas ne tik iškreipia tikruosius įstatymų leidėjo tikslus, kurių buvo siekta tokiu būdu sudarant apygardų rinkimų komisijas, bet ir prisideda prie pasitikėjimo apygardų rinkimų komisijų darbu mažinimo ir kelia abejones dėl apygardos rinkimų komisijos priimamų sprendimų.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina svarstyti rinkimų procesus reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti, jog nuo Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybių administracijų direktorių deleguojami nariai į apygardų rinkimų komisijas būtų politiškai neutralūs (nepartiniai), arba rinkimų metu ir/ar darbo apygardų rinkimų komisijose metu būtų sustabdę savo narystę politinėse partijose.