"Tai yra dar didesnė eskalacija, ir jei galima kažkiek suprasti norą apsaugoti papildomai karinę jūrų pajėgų bazę, bet kai kariškiai patruliuoja visoje Krymo teritorijoje, perimama objektų apsauga, pasienio kontrolė, tai yra iš tikrųjų jau okupacija ir kėsinimasis į šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Reakcija į tai turi būti adekvati ir žinoma operatyvi, " - BNS šeštadienį sakė L.Linkevičius, komentuodamas Rusijos Federacijos Tarybos sprendimą patenkinti prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje.
Ministras kartojo, jog svarbiausia šiuo metu pasistengti pasiekti, kad atsirastų tarptautinė stebėjimo, tarpininkavimo misija sprendžiant krizę Ukrainoje.
Apie tai, kad karinę galią Kryme demonstruojanti Rusija atsisako ir tiesioginių konsultacijų su Ukraina, ir trišalių konsultacijų su JAV bei Jungtine Karalyste, kurias krizės atveju numato tarptautiniai susitarimai, Lietuvos ministrą šeštadienį informavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.
Pasak L.Linkevičiaus, pirmadienį dėl situacijos Kryme bus šaukiamas NATO Tarybos posėdis, taip pat pirmadienį Briuselyje vyks neeilinis ES Užsienio reikalų tarybos posėdis.
Lietuvos diplomatijos vadovas šeštadienį taip pat paragino šaukti ir NATO - Rusijos tarybos posėdį. Savo Twitter paskyroje ministras nurodė, jog svarbu vertinti situaciją Ukrainoje NATO sutarties 4 - ojo straipsnio kontekste.
Šiaurės Atlanto sutarties 4 - asis straipsnis numato NATO sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad yra kilusi grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui.
"NATO sutarties 4 straipsnis daugiausia skirtas valstybėms narėms konsultuotis, bet kadangi mes kalbame apie regiono, Europos saugumą, tai reiktų pripažinti, kad ir partneriai turi galimybę konsultuotis, kai yra krizė. Jie turi tokius pačius mechanizmus, todel ir NATO - Ukrainos posėdis irgi galėtų vykti pagal tam tikrus susitarimus", - BNS sakė ministras.
URM: Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę
Rusija, šeštadienį nusprendusi leisti pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).
"Lietuva giliai susirūpinusi dėl šiandieninio Rusijos Federacijos Tarybos sprendimo leisti pasiųsti Rusijos ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą. Šiuo sprendimu, priimamu neturint jokio tarptautinio mandato ir nukreiptu prieš aiškiai išreikštą Ukrainos vyriausybės valią, Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, taip pat Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Pabrėžiame, kad grasinimas panaudoti jėgą arba jos panaudojimas nepriimtinas tarptautiniuose santykiuose", - rašoma šeštadienio vakarą išplatintame URM pareiškime.
URM paragino Jungtines Tautas ir kitas tarptautines organizacijas "tinkamai įvertinti šią neatsakingą provokaciją".
"Dar kartą reiškiame mūsų nesvyruojantį palaikymą Ukrainos suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui. Raginame visas politines jėgas Ukrainoje, taip pat visus tarptautinius veikėjus elgtis ramiai ir santūriai bei spręsti visus nesutarimus politiniu dialogu ir konsultacijomis. Ypatingai pabrėžiame tarptautinio tarpininkavimo būtinybę", - teigiama pareiškime.