„Tikėjomės, ir ne be pagrindo, kad nesusipratimas, vadinkime taip, bus išspręstas. Taip ir įvyko. Vakar, kuomet aptikome, kad vyksta tokie dalykai, ukrainiečiai, kaip žinote, taip pat paminėti, mūsų ambasadoriai dar šiandien buvo susitikę su vicemaršalka Ryszard Terlecki Varšuvoj, ir tikrai buvo pripažinta: pats įstatymas nukreiptas prieš totalitarizmo paminklus, ir jis, matyt, be abejo, toliau bus svarstomas, čia atskiri dalykai. Bet šios pataisos, kurios įnešė sumaištį, tikrai yra netinkamos, tas buvo pripažinta ir pasakyta, kad šis klausimas kaip ir uždarytas. Manau, to daugiau interpretuoti neverta“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Linkevičius.
Pagal Lenkijos parlamente registruotą siūlymą, be komunizmo kita totalitarine santvarka būtų laikomi „fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“. Po kilusio triukšmo, ketvirtadienį šis pasiūlymas išbrauktas iš Lenkijos parlamento darbotvarkės.
Tačiau, sakė L. Linkevičius, situaciją reikia stebėti atidžiai. Jo nuomone, pavieniai asmenys, ar tai būtų parlamentarai, ar kiti, nesudrums „noro užmegzti glaudesnius ryšius“ su Lenkija. Tai, sakė jis, kalbėta ir Lietuvos bei Ukrainos ambasadorių susitikime su vicemaršalka.
L. Linkevičiaus teigimu, daugeliu atvejų Lenkija ir Lietuva situaciją vertina labai panašiai. „Vadinasi, mes turime įvertinti tai ir išnaudoti. Apie tai šiandieną kalbame. Paradoksalu, kad įvyko dar ir toks nelabai malonus atvejis, bet vis dėlto jis, kaip ir reikėjo tikėtis, laimingai baigėsi, todėl, manau, ta tema galime pabaigti komentarus ir susitelkti į bendrą darbą“, – dėstė ministras.
L. Linkevičiaus aiškinimu, tai buvo vieno parlamentaro iniciatyva. „Ar pas mus nėra parlamentarų, kurie turi iniciatyvų? Nereikėtų apibendrinti. Jei tai būtų bendra valia ar kolektyvinė nuotaika, tai, be abejo, labai neramintų ir būtų iš tikrųjų visiškai netinkama, tačiau jeigu tai pripažįstama kaip klaida, kas buvo pasakyta, mums to komentaro užtenka“, – dėstė užsienio reikalų ministras.
Svarstė atšaukti ambasadorių
Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ketvirtadienio rytą DELFI teigė, kad tai nedraugiškas Lenkijos žingsnis Lietuvos, o taip pat ir kitų kaimynų atžvilgiu.
Jo aiškinimu, ketvirtadienį gali būti imtasi griežtesnių veiksmų – Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius gali būti „atšauktas konsultacijoms“.
DELFI gautame Lietuvos ambasados Lenkijoje kreipimesi reiškiamas susirūpinimas tokiomis kaimyninės šalies įstatymdavystės naujovėmis.
Kaip teigiama ambasados rašte, 2016 m. gruodžio 15 d. Lenkijos Seime numatoma svarstyti Lenkijos Senato pateikto įstatymo „Dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką pastatų, objektų ir viešojo naudojimo įrenginių pavadinimuose“ pataisas, kurios gali būti priimtos.
Pažymėtina, jog įstatymo projekto 1 str. 3 dalyje teigiama: „Kita totalitarine santvarka laikomi, ypatingai fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“. Toks sugretinimas, ambasados teigimu, yra nepriimtinas. Nerimą mūsų šalies diplomatams kelia ir šis sulyginimas, ir tai, jog Lenkijoje iškils pavojus kone visiems lietuviškiems paminklams ar istorinių įvykių įamžinimo vietoms.
Rezoliuciją inicijavo Lenkijos valdančiųjų atstovas parlamentaras Jacekas Kurzępa. Jis yra pirmą kadenciją Seime dirbantis partijos „Įstatymas ir teisingumas“ narys, edukologijos ir sociologijos mokslų daktaras, buvęs žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio visuomeninio judėjimo koordinatorius.