BNS L.Linkevičius pirmadienį pabrėžė, kad tiek vienų, tiek kitų rinkimų atveju situacija gali būti nulemta ne prorusiškų nuotaikų valstybėse, o nusivylimo valdžia ir protesto balsų.
„Tie balsavimai tiek vienu, tiek kitu atveju – nebūtinai čia yra ta takoskyra Rusija ar ne Rusija, bet yra santykis su savo valdžia, kur yra problemų su korupcija, kitais klausimais. Tai tiesiog balsavimai prieš valdžią“, – pastebėjo L.Linkevičius.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad tai turėtų būti vertinama kaip signalas Europai, nes „jeigu atotrūkis tarp žmonių ir valdžios bus didelis, tokių netikėtumų bus daugiau“.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad abi šios valstybės panašios didelėmis parlamento galiomis, lyginant su prezidentui tenkančiomis, todėl, pasak jo, bent kol kas nesimato prielaidų iš esmės keistis valstybių užsienio politikos krypčiai.
Moldovoje pirmą kartą įvykus tiesioginiams prezidento rinkimams, juos laimėjo prorusiškas kandidatas Igoris Dodonas. Nors analitikai šiuos rinkimus laikė Moldovos pasirinkimu tarp Rytų ir Vakarų, L.Linkevičius nemano, kad iš esmės pasikeis proeuropietiška šalies kryptis.
„Kviesčiau atidžiau pažvelgti į esmę: jeigu kalbėtume apie Moldovą, žinome, kad tai yra parlamentinė valstybė ir labai svarbus vaidmuo yra skirtas parlamentui. (...) Be to, prieš porą metų ir Konstitucinis teismas pasisakė apie europinį kelią – kad tai yra, pagal Konstituciją, vienintelis įmanomas kelias Moldovai“, – sakė jis.
Pasak L.Linkevičiaus, ir šalies premjeras po rinkimų patvirtino, jog ir toliau bus dirbama nenukrypstant nuo europietiško kelio.
„Visa tai niekuo nekeičia mūsų požiūrio, mes pasiruošę bendradarbiavimui tiek, kiek Moldova pasiruošusi, nes Moldova nemažai pasiekė: prieš porą metų jau bevizį režimą gavo ir asociacijos sutartis, taip pat ir laisvosios prekybos sutartis su ES juda į priekį“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Bulgarijos centro dešiniųjų pažiūrų premjeras Boikas Borisovas sekmadienį paskelbė atsistatydinantis iš pareigų, kai jo remiama parlamento pirmininkė Cecka Cačeva pralaimėjo kovą dėl prezidento posto prorusiškam socialistų kandidatui Rumenui Radevui.
„Reikėtų palaukti, kaip toliau klostysis įvykiai, nes atsistatydinus ministrui pirmininkui turėtų būti suformuota nauja Vyriausybė, bet kadangi Parlamentas lieka bent jau kol kas toks pats, kol nėra kitų planų, kažkuo iš esmės kad keistųsi politika vėl gi pagrindo nėra ir vėl reikėtų priminti tą faktą, kad tai yra požiūris į Vyriausybę“, – apie pokyčius šioje šalyje kalbėjo L.Linkevičius.
Pasak jo, kol kas nėra ženklų, kad dėl pokyčių valstybėse narėse galėtų keistis bendra Europos Sąjungos užsienio politikos kryptis.
„Aišku, pokyčiai šalių viduje neišvengiamai turės kažkokios įtakos. Kiek jie lems, parodys mūsų diskusijos. Kol kas aš nematau, kad keistųsi iš esmės europinė laikysena ar politika“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.