Dėl jo išsakytų žodžių siekiama pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau to vis nepavyksta padaryti, kadangi Seime, taip pat ir L. Graužinienės iniciatyva, niekaip nepradedamas jo neliečiamybės panaikinimo klausimo nagrinėjimas.
Pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį kaltinama ir N. Venckienė. Jei jis būtų panaikintas, ji būtų kaltinama ne pagal 6 Baudžiamojo kodekso straipsnius, o pagal 5.
Advokatė Liudvika Meškauskaitė mano, kad nors šis siūlymas yra ir skubotas, tačiau iš esmės teisingas.
„Man pats turinys patinka, bet man nepatinka, kad jis yra greitas ir, sakyčiau, proginis – susidaro įspūdis, kad kažkas yra už tai teisiamas. Šitas niuansas pasiūlymą sumenkina, bet iš esmės, jeigu Seimas ėmėsi pertvarkyti šiuos straipsnius, tai nėra taip blogai“, - Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ penktadienį sakė L. Meškauskaitė.
Pasak jos, siekiant didesnės tvarkos šalyje, reikia ne griežtinti bausmes, o atvirkščiai – švelninti.
„Lietuvoje pastaruoju metu tik stengiamės griežtinti atsakomybę, daugiau straipsnių įvesti, viską kriminalizuoti, o iš tikro tvarkos daugiau neatsiranda, ir baudžiamoji teisė tampa neveiksminga. Pasaulyje yra priešinga tendencija – turime kaip tik stengtis dekriminalizuoti tam tikras veikas ir pasikliauti daugiau žmonėmis“, - kalbėjo L. Meškauskaitė.
Teisėjas Audrius Cininas mano, kad minėtas straipsnis Baudžiamajame kodekse yra reikalingas:
„Nesakau, kad mūsų teisėjai yra labai įžeidūs, čia ne teisėjų personos klausimas, o teisingumo kaip institucijos klausimas. Analogiški straipsniai yra visose Europos valstybėse. (...) Žmogaus teisių teismas pripažino, kad apskritai už tokių vertybių kaip teisingumo institucijos autoriteto įžeidimas žmonės turi būti teisiami“, - laidoje sakė A. Cininas.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko Algio Norkūno nuomone, nepagarbą teismui parodžiusiam asmeniui nereikėtų skirti kriminalinių bausmių.
„Atsisakydami kriminalinių bausmių už teismo pažeminimą vykdant šmeižtą, dezinformaciją ar kita, nebaudžiamumo nepadarysime. Yra kitokie reagavimo būdai, kurie gali būti efektyvesni ir pasieks tuos pačius tikslus. (...) Kriminalinė bausmė yra kraštutinė priemonė, ji sukelia ilgalaikes ir sunkias pasekmes. Tai, kas pripažįstama nusikalstama ir baudžiama kriminaline bausme, tampa neadekvačia reakcija į padarytą pažeidimą“, - kalbėjo A. Norkūnas.
Visą laidos„Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia.