„Manęs asmeniškai taip stipriai neveikia, bet esu tikrai priešininkė laiko sukiojimo. Paradoksalu, tačiau pati Lietuva kaip valstybė (...) negali priimti sprendimo, ir tai sprendžia jau Europoje. Ir, pasirodo, Lietuva vienintelė, kuri prašo pakeisti dabar galiojančią sistemą, ir, matyt, buvome ir būsime kol kas neišgirsti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė L. Graužinienė.
Pasak Seimo vadovės, toks laiko kaitaliojimas kenksmingas mažiems vaikams, kai kuriems asmenims.
„Aš manau, kad turėtų būti nusistatytas mūsų juostoje artimiausias laikas ir juo turėtume gyventi. Žmogaus biologinis laikrodis pripratęs prie to ritmo, kuris supa žmogų visą dieną“, – teigė politikė.
Lietuva ketvirtą dieną gyvena žiemos laiku. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), buvo atšauktas vasaros laikas, primena ELTA. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
Artėjant žiemai kasmet atšaukti vasaros laiką rekomenduoja Europos Komisijos (EK) direktyva. Direktyva dėl vasaros ir žiemos laikų priimta dar 2001 metais siekiant sklandaus ES vidaus rinkos, ypač transporto, ryšių, pramonės sektorių, veikimo. EK ataskaitoje daroma išvada, kad taikant vasaros laiką sukuriamos palankesnės sąlygos ne tik bendros vidaus rinkos veikimui, bet ir poilsiui, labiau taupoma energija, o poveikis žmonėms nėra labai juntamas.
Iki šiol visos ES valstybės narės, taip pat ir 2004 metais į Bendriją įstojusi Lietuva, laikosi bendrų susitarimų ir du kartus per metus laikrodžių rodykles suka vieną kartą valanda pirmyn ir vieną – atgal, taip pažymėdamos vasaros laiko pradžią ir pabaigą.
Direktyvos galiojimas yra neribotas. EK kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame yra nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas. 2016-aisiais bus paskelbtas naujas vasaros laiko taikymo grafikas 2017-2021 metų laikotarpiui. Kol kas nėra numatytos jokios prielaidos, kad būtų siūloma persvarstyti galiojančią direktyvą – iki šiol nė viena ES valstybė narė nepareiškė noro keisti galiojančią tvarką.