Pastarasis dėl to kaltina socialdemokratus ir premjerą A. Butkevičių, o Loreta Graužinienė teigia, kad ir pati prezidentė padarė klaidų teikdama kandidatę Seimui. Apie tai – pokalbis su Loreta Graužiniene ir Andriumi Kubiliumi.
– Ponia Graužiniene, kas vyksta? Ar Seimui neįtinka teikiami kandidatai, ar pati prezidentė?
– Rezultatą lėmė aplinkybių visuma. Neapsiribočiau vien tarpinstituciniais nesutarimais. Manau, daug lėmė individualūs balsavimai. Buvau labai nustebusi, nes trys didžiosios frakcijos sakė balsuosiančios už Editos Dambrauskienės kandidatūrą. Balsų turėjo užtekti. Kyla natūralus klausimas – kiek buvo tokių, kurie viešai sakė balsuosiantys už, o pasielgė priešingai?
– O Jūs kaip balsavote?
– Aš balsavau už. Man kandidatė iš karto patiko, sakiau, kad ją palaikysiu.
– Kodėl Darbo partijos frakcija nebalsavo už? Kokie argumentai?
– Mūsų frakcija balsavo laisvai, buvo įvairių nuomonių. Priimtas sprendimas, kad kiekvienas turi apsispręsti individualiai. Buvo balsuojama įvairiai kaip ir kitose frakcijose.
– Prezidentė teigia, kad prokuratūra tapo priešrinkiminio politikavimo įkaite. Pone Kubiliau, sutinkate su tuo?
– Negaliu nesutikti. Manau, daroma klaida, kai sakoma, kad Seimas nepritarė prezidentei. Seimas sudarytas iš atskirų partijų ir frakcijų, todėl reikia aiškiai pasakyti, kad valdančioji koalicija dėl įvairių priežasčių nutarė keršyti ar kovoti su prezidente.
– Jei valdantieji būtų norėję, generalinis prokuroras jau būtų paskirtas?
– Taip. Darbo partija turi savo santykių su prokuratūra įvairiose bylose, partija „Tvarka ir teisingumas“ taip pat, tad galima suprasti. Manau, tokią baigtį nulėmė socialdemokratai. Jie turi savo išskaičiavimų, jiems labai svarbūs reitingai, galbūt jie mano, kad reitingai bus dar didesni, todėl ir buvo pasirinkta tokia taktika. Socialdemokratai viešai kalbėjo, kad balsuos už, tačiau partijos pirmininkas, premjeras ir koalicijos lyderis Algirdas Butkevičius net nedalyvavo balsavime. Manau, tai deklaratyvus veiksmas, parodantis ne tik asmeninę premjero, bet ir visos partijos poziciją.
– Tačiau ar prezidentė elgiasi sąžiningai kaltindama Seimą? Juk galima sutikti, kad tai nebuvo pati stipriausia įmanoma kandidatė į generalinius prokurorus?
– (A. Kubilius) Tie, kurie su ja bendravo, pavyzdžiui, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsavo už, įvertindami, kad kandidatė yra kvalifikuota teisininkė. Kitas dalykas, kad Generalinės prokuratūros sistema nelabai jos norėjo – tai matėsi iš viešų publikacijų ir pasipriešinimo. Prezidentė jau antrą kartą rinkosi kandidatą į generalinius prokurorus ne iš sistemos ir sistema tam priešinosi. O Seime dėl įvairių priežasčių – ar dėl noro kovoti su prezidente, ar dėl to, kad kai kurie iš valdančiosios koalicijos nori turėti savo generalinį prokurorą, tokie kandidatai nėra patvirtinami.
– Jeigu prezidentė nuspręstų iki Seimo rinkimų ieškoti dar vieno kandidato, kaip jai reikėtų kalbėti su autoritetingais teisininkais? Juk akivaizdu, kad niekas greičiausiai nesutiks būti kandidatu kai tokia priešprieša? Ką apie tai manote?
– (L. Graužinienė) Nemanau, kad Seimas ir prezidentė yra priešpriešoje. Galbūt reikėjo platesnio dialogo, prieš teikiant kandidatūrą reikėjo padiskutuoti, išsiaiškinti situaciją.
– Tačiau to nebuvo? Jūs asmeniškai kandidato pavardę sužinojote jau po teikimo?
– Taip, buvo atneštas teikimas. Tačiau šiuo atveju kalbame ne apie mane, o apie visą Seimą. Matome, kad tokia forma teikti kandidatūrų tikrai nebegalima, reikia rasti dialogą tarp Seimo ir prezidentės. Manau, ir teisininkai, ir prokuratūros darbuotojai turi suprasti, kad padėtis nenormali. Sutinku, kad kai kuriems Seimo nariams įtakos turėjo ir viešojoje erdvėje išsakyta nuomonė. Iš pradžių atrodė, kad kandidatė bus patvirtinta, tačiau balsavimo išvakarėse ir balsavimo dieną buvo jaučiama didelė įtampa, buvo ieškoma priežasčių nebalsuoti.
– Generalinė prokuratūra net pusantrų metų gali būti be vadovo. Padėtis nėra normali atsižvelgiant ir į tai, kad Seimas gali kelti tam tikrus reikalavimus prokuratūrai, o atsakingo žmogaus nėra?
– (A.Kubilius) Padėtis tikrai nenormali ir čia yra valdančiosios koalicijos atsakomybė. Žinoma, valdantieji gali kaltinti prezidentę, kad ji esą siūlo netinkamus kandidatus, nederina, bet matosi, kad valdantieji greičiausiai nori tokio prokuroro, su kuriuo galėtų kalbėtis telefonu. Premjeras Algirdas Butkevičius, aiškinęsis Seime dėl žento reikalų, pats prisipažino skambinęs prokurorams ir baręsis, kodėl jie nesprendžia vienos ar kitos bylos taip, kaip jam norėtųsi. Galiu spėti, kad deklaratyvus premjero nedalyvavimas dėl generalinio prokuroro skyrimo yra aiškus ženklas prezidentei, kad jokia kandidatūra nebus patvirtina tol, kol jos nepalaimins premjeras.
– (L. Graužinienė) Nekaltinčiau šiuo atveju vien premjero, ką bando daryti ponas Kubilius. Faktas, kad frakcijos, kurios sakė balsuosiančios už, tačiau frakcijų nariai elgėsi kitaip, rodo, kad frakcijų vadovai nevaldo situacijos arba yra susitarta. Negražus faktas.
– Jūsų manymu, kas yra didesnė blogybė – ar tai, kad Generalinė prokuratūra pusantrų metų rizikuoja būti be vadovo, ar tai, kad kandidatė turi trūkumų?
– (L. Graužinienė) Sunku vertinti. Laikinai pareigas einantis Darius Raulušaitis dirba pakankamai gerai. Prezidentė Seimo valdybos posėdyje buvo pasakiusi, kad ji greičiausiai neteiks dar vieno kandidato ir Seimas tai žinojo. Manau, kad pasakymas kaip bus elgiamasi, buvo klaida.
– Norite pasakyti, kad Seimo nariai tai suprato kaip šantažą?
– Nenorėčiau leistis į detales. Kalbant apie Generalinę prokuratūrą, nėra gerai, kad ji yra be vadovo. Institucija yra stagnacijoje, negali judėti į priekį. Prokuratūra yra susiskaldžiusi, reikia vadovo, kuris vienytų prokurorus ir jie bylas tirtų normalioje aplinkoje.
– Pone Kubiliau, ką Jūs manote? Pritariate prezidentės pozicijai neteikti dar vieno kandidato?
– Seime kandidatei niekas nepasakė jokių priekaištų. Atvirkščiai, buvo įvertinta, kad ji turi patirties, yra dirbusi ir prokuratūroje, ir teisme. Niekas priekaištų neturi, bet balsuoja prieš. Ko gali norėti valdančiosios koalicijos politikai, svarstantys generalinio prokuroro kandidatūrą ir jai nepritariantys? Jie nori paklusnaus prokuroro. Valdantieji tarp eilučių aiškiai pasakė: jei prezidentė teikia kandidatą ne iš sistemos, ne iš mūsų draugų rato, tada balsuojame prieš, nes kandidatas ne mūsiškis. Galima daryti išvadą, kokio kandidato nori valdančioji koalicija – generalinis prokuroras turi būti koalicijai artimas žmogus.