Anot politikų, STT labai savotiškų priemonių ėmėsi dėl naujienų agentūros BNS paviešintos informacijos, kuri vargiai traktuotina kaip valstybės paslaptis.

Tokią poziciją A. Butkevičius ir L. Graužinienė žurnalistams išdėstė po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio Seime.

Premjeras teigė STT veiksmus aptaręs su prezidente Dalia Grybauskaite. Anot jo, išvada aiški – vargu bau, ar Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija apie Rusijos planuojamas provokacijas prieš Lietuvą yra tokia jau didelė paslaptis.

„Manau, kad čia jokia valstybei žala nėra padaryta. Ir aš turiu savo nuomonę, kad vis dėlto ne ten nukreiptos mintys ir darbai, norint išsiaiškinti šitą atvejį“, - kalbėjo A. Butkevičius.

Pasak jo, STT turėtų kamantinėti pirminius VSD medžiagos adresatus. „Jie turi visas galimybes išsiaiškinti, jeigu jie taip labai nori, kokie žmonės tą informaciją perdavė žurnalistams. Žurnalistų darbas – viešinti informaciją, kurią jie turi“, - teigė socialdemokratų lyderis.

L. Graužinienė nepraleido progos įkąsti D. Valiui

Panašios nuomonės laikosi ir Seimo pirmininkė L. Graužinienė. Anot jos, VSD medžiaga apskritai neatrodo verta grifo „slaptai“.

„Noriu atsakyti vienu žodžiu: taip valstybėje neturi būti. Ta pažyma, turinys – skaitėme mes tą turinį ne vieną kartą. (...) Jinai visada būdavo riboto naudojimo. Nuo vasaros esu panašių pažymų skaičiusi su riboto naudojimo grifu. Kyla klausimas, ar (VSD pažyma – DELFI) atitinka slaptumo žymą pagal įstatymus“, - sakė L. Graužinienė.

Čia ji nepraleido progos pažerti kritikos generaliniam prokurorui – esą Darius Valys ir čia nekokybiškai dirbo savo darbą.

„Antras klausimas – man labai keista, kodėl prokurorai iš karto pavedė vydyti STT tyrimą, neįsitikinę, ar tai yra tikrai slapta medžiaga. Jie turėjo, pagal savo procedūras, atlikti tyrimą ir įsitikinti, ar ta pažyma tikrai yra atitinkanti slaptumo žymą. Kiek bent jau man teko girdėti iš viešosios erdvės, tai prokurorai turbūt nebuvo paprašę tos pažymos iš VSD. Kyla klausimas, kodėl generalinis prokuroras neatliko savo pareigų“, - teigė L. Graužinienė.

Jos žodžiais, demokratinėje valstybėje žurnalistai negali būti „paverčiami iešmininkais, kurie turi atsakyti, jeigu kažkas kažkokį veiksmą atliko neteisėtai“.

„Turi būti ieškoma, kas nutekino tą informaciją, o ne kas atspausdino. Taip neturi būti“, - pyktelėjo L. Graužinienė.

Seimo pirmininkės nuomone, nustatyti nuotėkio šaltinį neturėtų būti sunku.

„Kadangi informacijos siuntėjų ir gavėjų ratas buvo labai siauras, tai tas tyrimas jau seniai turėjo būti baigtas ir turėjo būti viskas aišku. Kodėl pas žurnalistus yra net namuose ar sandėliukuose atliekamos kratos – čia yra virš visų vertinimo normų“, - sakė L. Graužinienė.

Pasak jos, Seime kaltųjų ieškoti nėra pagrindo. „Lieka labai nedaug adresatų. Atlikite žurnalistinį tyrimą ir pamatysite“, - reziumavo L. Graužinienė.

DELFI primena, jog STT apklausė 6 naujienų agentūros BNS darbuotojus. Krata praėjusią savaitę atlikta BNS politikos naujienų redaktorės Jūratės Damulytės namuose. Pirmadienį ryte STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus viešai atsiprašinėjo žurnalistų, tačiau tuo pat metu STT agentai vėl krėte J. Damulytės valdas.