Apie tai buvo kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pritartų NPD didinimui.
„Darbo jėgos mokesčių mažinimas yra teisinga kryptis, kuria Lietuva ir turėtų eiti, nes didėja konkurencija dėl darbuotojų. Dabar ir Vokietija sukruto, ir ieško darbuotojų Lietuvoje, ir mes turime pakankamai neigiamą migracijos balansą“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomisto įsitikinimu, NPD, ypač mažiau uždirbantiems, reikėtų didinti, kad jiems sumažėtų paskata emigruoti, taip pat reikėtų ištraukti žmones iš „šešėlio“, toks sprendimas mažintų socialinę atskirtį.
Tuo tarpu papildomo pinigų „pylimo ant laužo“ jo nuomonė ne tokia vienareikšmė.
„Tas laužas ir taip labai smarkiai dega. Jo degimo yra dvi priežastys. Viena yra nuo mūsų nepriklausanti – išorinė. Tai lyg ir suponuotų, kad galėtume kažkiek šliūkštelėti, kad sumažintume neigiamą poveikį.
Kadangi energijos kainos pakilo, sąskaitos pakilo, tai yra ne nuo mūsų priklausantys dalykai, ir daugelis šalių vienokią ar kitokią paramą teikia“, – teigė Ž. Mauricas.
Vis dėlto, pasak ekonomisto, iššūkis yra tas, kad taip besielgdami galime dar labiau pakurstyti vidinę infliaciją.
„Nes ji yra didžiausia Europos Sąjungoje pagal paslaugų kainų augimą“, – teigė Ž. Mauricas.
Energetinio sektoriaus išskirtinumas
Energetinių išteklių kainos, pasak ekonomisto, augo visoje ES. Tačiau mūsų padėtį blogina tai, kad mes importuojame didžiąją dalį energijos išteklių
„Tarkime, jeigu Prancūzija gali perskirstyti pinigus iš vienos kišenės į kitą, nes tarkime labai didelius pelnus gavo atominės jėgainės, tai mes negalime iš vienos kišenės įsidėti į kitą, nes tie pinigai jau išvažiavo iš Lietuvos.
Tarkime gruodį beveik pusė milijardo eurų per vieną mėnesį išvažiavo iš Lietuvos. Per visus metus išvažiavo daugiau kaip trys milijardai. Tai yra labai didelės sumos. Jeigu taip pinigai važiuos kaip paskutinius tris mėnesius, tai realiai gali būti, kad 10 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) išvažiuos iš Lietuvos“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, mes šitoje vietoje nieko negalime padaryti.
„Mes kaip Miunhauzenas neišsitrauksime savęs už plaukų, nes mes importuojame tiek gamtines dujas, tiek naftą, tiek 70 proc. elektros. Bet kokia parama, skirta kompensuoti energetikos kainoms, iš niekur neatsiras, arba kiti žmonės kompensuos anksčiau arba vėliau, arba turėsime skolintis“, – aiškino Ž. Mauricas.
Tada kyla klausimas, ar skolintis pinigus vartojimui yra gera idėja.
„Geriau duoti meškerę negu žuvį. Tai geriau duoti įrankį investicijoms į energetinius išteklius, kad ateityje būtume geriau pasiruošę“, – teigė Ž. Mauricas.
Pažeidžiamiausi žmonės jaučia įtampą
Pagalbos namuose tinklo vadovė Jūratė Matikovienė pasakojo, kad jų tarnyba lanko žmones namuose. Tai yra jautriausia kategorija žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių vengia eiti iš namų arba rečiau iš jų eina. Dažniausiai tai yra pensinio amžiaus žmonės, dalis jų yra vieniši.
„Viena moteris mums sakė, kad „aš jaučiuosi kaip siūbuojamoje valtyje, kur aš jau nebežinau, į kurią pusę ji siūbuoja. Kaip socialinė darbuotoja girdžiu, kad ji nebeteko savo gyvenimo valties kontrolės, ir ji jau nebėra pajėgi nei kažką padaryti, kad ta valtis nebesiūbuotų, nei kad ji kažkur plauktų arba nebeplauktų.
Tie pokyčiai, kurie vyksta visuomenėje, jai nebepalankūs“, – sakė J. Matikovienė.
Pasak pašnekovės, ta moteris turėjo mintyje kylančias kainas.
„Kaip ji sako: „kiekvieną mėnesį aš nežinau, kiek man planuotis pienui ir duonai“. Taip pat – kylančios šildymo kainos, besikeičiantys politiniai vėjai, karas, emigrantai, visa tai kelia įtampas. Įsivaizduokime, žmogus gyvena savo butelyje, informaciją gauna tik per žiniasklaidą, (…) natūralu, kad nerimas kyla“, – teigė J. Matikovienė.
Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė irgi patvirtino, kad pažeidžiamų grupių žmonės patiria daugiau įtampos.
„Ką mes pastebėjome, kad žmonės Lietuvoje gyvena įvairiai, vieni geriau, kiti sunkiau, treti – labai sunkiai. (…) Dabartinė situacija, kai yra toks spartus kainų, ypač už šildymą, augimas, dalies žmonių situaciją pablogino. O ta dalis yra itin mažas pajamas gaunantys žmonės“, – sakė D. Bukeikaitė.
Nors bendrai besikreipiančių į „Caritą“ visoje Lietuvoje žmonių skaičiaus padidėjimo nepastebima, tačiau yra fiksuojama, kad į „Betanijos“ valgyklą Vilniuje ateina daugiau žmonių, taip pat ateina naujų žmonių dėl pagalbos drabužiais, avalyne.
„Tai reiškia, kad žmonės persidėlioja savo pajamas persvarsto dėl šildymo kainų, komunalinių mokesčių susimokėjimo, ir tada, tikėtina, nebeišgali sau nusipirkti drabužių, avalynės, maisto“, – teigė D. Bukeikaitė.
Pagalbos namuose tinklo vadovė mano, kad išmokos turi būti tvarios.
„Jos neturėtų būti vienkartinės. Mes Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės turime keistą tendenciją gyventi gesinant gaisrus, (…) bet norėčiau ir linkėčiau, kad požiūris būtų ilgalaikiškesnis“, – sakė J. Matikovienė.
Daugiau negu 30 proc. jų paslaugų gavėjų pensijos neperžengia 350 eurų.
