Galime drąsiai teigti, kad Vytauto Didžiojo karūna puikuojasi prie Lucko pilies, garsiausio lietuviško paveldo objekto Ukrainoje. Tačiau tai ne karalystės valdovo simbolis, o ištaigus restoranas - "Korona Vitovta", pernai tarp jame apsilankiusių svečių regėtas ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Tačiau atsakyti, kur yra tikroji Vytautui Didžiajam vežta karūna, ar ji apskritai egzistuoja, nedrįso net garbiausias mūsų praeities tyrinėtojas Alfredas Bumblauskas.

Džiaugsmo neteikia

Profesorius A.Bumblauskas mano, kad Vytauto Didžiojo karūnacijos dieną - rugsėjo 8-ąją - dabar greičiausiai bus pakeitusi Valstybės atkūrimo diena - liepos 6-oji. Kitas dalykas, rugsėjo 8-oji buvo iš dalies "pritempta" prie tarpukariu vyravusios tautininkų ideologijos, Vytauto kulto.

"1930-ieji tapo svarbiausiu, kulminaciniu to meto kultūros ir politikos akcentu", - teigė A.Bumblauskas. - Ar minėti karūnaciją, jei ji neįvyko? "Kad ir kaip manysi, tą dieną turėtume pasitikti be didesnio džiaugsmo", - sakė jis.

Duomenų nėra

Kur dabar galėtų būti Vytautui skirta karūna, atsakyti labai nelengva, jei išvis įmanoma. Anot A.Bumblausko, jokie tyrimai ieškant jos nebuvo vykdomi. Niurnberge nukaldintą karūną turėjo sulaikyti lenkų "pasieniečiai", kažkurios pilies sargybiniai. Jie taip ir padarė. Nuo to laiko duomenų apie ją nėra.

"Kas buvo vėliau, nedrįsčiau spėlioti, nesu girdėjęs apie kažkokius tyrimus", - sakė VU Istorijos fakulteto prodekanas. Jis sakė, kad istorinėje lietuvių prozoje buvo atsiradę svarstymų, neva paprašyti, karūną "pakrūmėmis" būtų atgabenę totoriai. "Tačiau jei karūną Vytautui būtų reikėję vežti pakrūmėmis ir slapčia, jis joks karalius. Vytautas tai suprato ir laukė jos kaip neginčijamo sprendimo", - sakė A.Bumblauskas.

Dvi nuomonės

Istorikams žinoma, kad Vytauto palaikai iki XVII amžiaus vidurio ilsėjosi Vilniaus katedroje. Tuo metu sostinė buvo užimta rusų kariuomenės. Šv. Kazimiero palaikai buvo išvežti į saugesnę vietą - Ružanus, dabartinėje Vakarų Baltarusijoje. Pagal tai vedama analogija su Vytautu. Pasak istoriko, vieni tyrinėtojai mano, esą Vytauto palaikai galėjo būti pervežti kur nors saugiau, sekant kunigaikščio Šv. Kazimiero pavyzdžiu. Kiti specialistai teigia, kad Vytauto palaikai liko Katedroje ir po jos išniekinimo atsidūrė tarp neatpažintų palaikų.

Vertina skeptiškai

Kaip Vytautas bus pristatytas Valdovų rūmuose, A.Bumblauskas sakė sunkiai įsivaizduojąs.

"Kas ir kaip ten bus, ekspozicijos rengėjai nesistengia skelbti. Nuolat kalbama apie kelias menes, apie gotiką, Renesansą, baroką. O kaip bus pristatyta valstybingumo idėja, sunku pasakyti", - teigė istorikas.

Tačiau Vytauto laikus, jo nuomone, galėtų paliudyti Mokslo akademijos rankraštyne esantis 1397 metų dokumentas - seniausias lietuviškos kilmės Lietuvoje saugomas dokumentas. "Paprastai mūsų diplomatinio susirašinėjimo, sutarčių lietuviškieji variantai yra dingę, o istorines žinias gauname iš vokiškųjų ar lenkiškųjų", - sakė A.Bumblauskas. Jis teigė, kad esama Vytauto antspaudų, tačiau jie saugomi Krokuvoje. "Tačiau jų mes neatgausime. Jei įsivaizduojama, kad mes realiai atspindėsime tą laiką, to tikrai nebus", - sakė A.Bumblauskas.

Anot jo, Valdovų rūmų ekspozicijos rengėjams "teks įsisukti į virtualias žaidimo formas".

Bandymus supirkti ir Valdovų rūmuose eksponuoti XVI amžiaus relikvijas, baldus A.Bumblauskas vertina skeptiškai. "Nemanom, kad atkeliaujantys daiktai išspręs autentiškų, Valdovų rūmuose buvusių daiktų trūkumą. Ieškok su žiburiu - vis tiek jų nerasi", - sakė A.Bumblauskas.

Įamžins pagarbiai

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys sako, kad Vytauto Didžiojo atminimas Valdovų rūmuose bus įamžintas pagarbiai, kaip ir kitų kunigaikščių. "Vytautas nebus išskirtas iš kitų", - sakė R.Budrys.

Prieškariniais laikais minėti jubiliejiniai Vytauto metai, egzistavo tam tikras šio valdovo kultas, todėl, R.Budrio manymu, visi kiti valdovai buvo užgožti. Jis prisiminė kunigaikštį Aleksandrą, kuris statė Katedrą, apjuosė Vilnių gynybine siena, kadangi gyveno Lietuvoje, lenkų istoriografijoje minėtas mažai. Todėl nedaug apie jį pavyko "nusirašyti" lietuvių istorikams. Taip mano direktorius. Pasak R.Budrio, visų kunigaikščių nuopelnai Valdovų rūmuose bus atspindėti moksliškai teisingai.

"Nepadidinsime nė vienos katedros kolonos", - vaizdinga fraze savo ketinimus pabrėžė R.Budrys.

Kodėl "vytautinės" nešvenčiamos šiais laikais, R.Budrys siūlė paklausti valstybės vadovų arba istorikų. "Yra valstybinės komisijos, jos tuos dalykus ir sprendžia", - sakė direktorius. Tačiau jis džiaugėsi, kad vis dar prisimenama, jog tokių švenčių būta.

"Gražu, kad mes nepamirštame savo istorijos, didžiųjų asmenybių indėlio", - sakė R.Budrys. Vis dėlto, jo nuomone, mes dar turime ko išmokti iš kaimynų lenkų. "Jie moka savo istoriją mylėti. Nors mes irgi mylime savąją, bet kitaip nei jie. Jie - didesni patriotai. Galėtume iš jų pasimokyti", - siūlė R.Budrys.