Jei nesate kariūnas, lengvai į Lietuvos karo akademijos teritoriją nepateksite, tad šį kartą „Delfi“ laida „Ar galiu užeiti?“ kviečia į išskirtinį pasivaikščiojimą ne tik akademijos koridoriais, bet ir kur kas privatesnėse kariūnų erdvėse.
Lietuvos karo akademija kiekvienam įstojusiam kariūnui tampa antrais namais, mat pirmame kurse išvykti namo galima dažniausiai tik savaitgaliais. Visi, įstoję į akademiją, aprūpinami ir stogu virš galvos, ir maistu, ir kitomis priemonėmis. Vyresniuose kursuose galima palikti teritoriją nuo 16 valandos popiet iki 7 val ryto. Tačiau, jei karūnai lieka nakvoti akademijos kareivinėse, turi keltis 6 ryto ir dieną pradėti rytine mankšta. Ir jokių išlygų nė vienam čia nėra.
Kariūnams užtikrinamas ir maitinimas tris kartus per dieną. „Pietums dažniausiai būna du pasirinkimai, iš ko galima rinktis, pusryčiams ir vakarienei – vienas, – „Delfi“ pasakojo IV kurso kariūnė Medeinė Ugnė Blinstrubaitė. – Bet yra galimybė, jei esi veganas ar vegetaras, gauti specialų maitinimą.“
Dieną, kai laidos „Ar galiu užeiti?“ komanda lankėsi akademijoje, pietums buvo siūloma bulvių košė, vištiena arba kotletai. Pietums siūloma ir sriuba. Beje, salotų čia galima dėtis tiek, kiek širdis geidžia. Taip pat ir su vaisiais.
„Valgykloje kariūnai sėdi kuopomis. Pirmakursiai sėdi vienoje pusėje, antrakursiai – kitoje, – paaiškino M. U. Blinstrubaitė. – Pasiėmęs maistą negali sėsti bet kur. Yra paskirta vieta.“
Taisyklės galioja visur, net einant pietauti negalima to daryti kada norisi ar su kuo norisi. Pietauti kariūnai eina kartu su visa kuopa, rikiuote. „Visi kursai teritorijoje turi vaikščioti rikiuotėmis“, – įvardijo ketvirtakursė ir pabrėžė, kad patiems kariūnams tai neatrodo nei per daug ribojama, nei per griežta, taip tiesiog įprasta.
Karo akademijoje kariūnai ne tik mokosi, bet ir ilsisi, tad M. U. Blinstrubaitė aprodė ir vienas iš kareivinių. Ilgame koridoriuje – daugybė vienodų, keturiems kariūnams pritaikytų, kambarių, taip pat poilsio erdvės ir skalbimo patalpos. „Čia pat galima išsiskalbti drabužius ir išsidžiovinti juos didžiulėse spintose, – įvardijo M. U. Blinstrubaitė. – Bet yra ir elektroninės džiovyklės.“
Karo akademijos ketvirto kurso kariūnė aprodė ir vieną iš kambarių, jame – keturi rašomieji stalai, keturios lovos ir keturios spintos. Nėra jokių pašalinių daiktų – nei gėlių ant palangės, nei nuotraukų, patalynės ar užklotų ant lovų taip pat nėra. Tai, kad kambaryje kažkas gyvena, išduoda tik ant stalo tvarkingai palikti keli kompiuteriai ir ant spintos padėtos karinės kuprinės.
Anot ketvirto kurso kariūnės, pirmame kurse tvarka itin griežtai prižiūrima. O kaip vėlesniuose kursuose? „Šiek tiek laisviau, bet tvarka turi būti“, – pabrėžė M. U. Blinstrubaitė.
O kas gresia, jei kariūnas nesilaiko nustatytų tvarkos reikalavimų? „Gali būti daug pasekmių, bet iš esmės pagrinde – sportas“, – įvardijo ketvirto kurso kariūnė.
Kareivinėse taip pat įrengti ir bendri poilsio kambariai, kuriuose galima rasti šaldytuvų, virdulius, televizorius, mikrobangų krosneles ir panašiai. Šaldytuvai tik bendrose erdvėse yra ne be reikalo, pirmame kurse griežtai draudžiama savo kambariuose laikyti maisto produktus.
Vyresniuose kursuose į dažnus griežtus reikalavimus žvelgiama vis švelniau, tačiau kareivinės – anaiptol ne studentų bendrabutis. Karo akademija yra karinė teritorija, todėl joje griežtai draudžiama ir būti apsvaigusiam nuo alkoholinių gėrimų, ir jų turėti.
Mokslai Lietuvos karo akademijoje susideda iš karinių ir universitetinių studijų. IV kurso kariūnas Justas Praspaliauskas pasakojo, kad abi kryptys čia yra labai svarbios.
J. Praspaliauskas „Delfi“ komandai aprodė auditorijas, kuriose kariūnai gilina ir istorines, ir kitų dalykų žinias. Vis dėlto, ne visi pradėję čia studijuoti, studijas ir pabaigę, tačiau ketvirto kurso kariūnas tikina, kad jei nestinga motyvacijos, tuomet visi iššūkiai tampa įveikiami. „Atėjusiam naujam kariūnui tenka pamatyti visą kariuomenės gyvenimą, pasikeisti, iš civilio pereiti į kariūno gyvenimą. Čia yra disciplina, rutina, sudarytas tvarkaraštis, kurio reikia laikytis“, – vardijo J. Praspaliauskas ir pridūrė, kad ne visiems jauniems žmonėms tai yra įveikiamas iššūkis.
IV kurso kariūnas taip pat įvardijo, kad norint stoti į Lietuvos karo akademiją, asmuo privalo būti Lietuvos Respublikos pilietis nuo 18 iki 30 metų. Taip pat reikia išlaikyti lietuvių kalbos, matematikos ir vieną pasirenkamąjį egzaminą, o pats J. Praspaliauskas rekomenduoja rinktis ir istorijos egzaminą.
„Yra toks geras posakis, kad ne kiekvienas istorikas yra karininkas, tačiau kiekvienas karininkas yra istorikas. Kiekvienas turi žinoti savo krašto istoriją, būti patriotas ir, žinoma, būnant karininku reikia studijuoti daug mūšių ir panašių įvykių, todėl istorija – labai pravartu“, – įvardijo J. Praspaliauskas.
Beje, kariūnams akademijoje ne tik suteikiamos visos būtinos priemonės studijoms, jiems mokama ir stipendija: nuo 549,50 eurų I kurso pirmame semestre, iki 1400 eurų paskutiniame IV kurso semestre.
Kaip atrodo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kareivinės, auditorijos ar sporto salės, kviečiame pamatyti laidoje „Ar galiu užeiti?“.
Laidą „Ar galiu užeiti?“ žiūrėkite trečiadieniais, 20 val., „Delfi TV“ ir visada portale „Delfi“.