Anot D. Kuolio, pirmiausiai laisvės Lietuvoje nebuvimą rodo tai, kad politinė darbotvarkė yra kuriama ne pačios visuomenės, o primetama politikų.

„Politinė darbotvarkė negali būti anonimiškai primetama visuomenei. O politinę darbotvarkę mes galime formuoti tik tada kartu, kai turime laisvus, viešus forumus, kur nuomonė ir kita nuomonė yra gerbiama, kur kitą nuomonę turintis žmogus nepavadinamas „Maskvos agentu“ ir nesistengiama jo marginalizuoti“, – teigė D. Kuolys.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu skirtingos nuomonės šalies politinėje sistemoje nėra gerbiamos. Apie tai kalbėdamas D. Kuolys sukritikavo ir Gabrieliaus Landsbergio poziciją, kad prie partijos esą jungiasi tie, kurie nori dirbi Lietuvai. „Arba neišskiriama, kaip dabar jaunas partijos lyderis pasakė šią savaitę, mes laukiame tų, kurie už Lietuvą. O tie, kurie nenori pas kolegą ateiti, tie yra prieš Lietuva, ar ne? Tokios pozicijos yra prieš respubliką. Respublikoje yra gerbiamos visos nuomonės ir klausomasi visų argumentų“, – kritiką žėrė kultūros istorikas.

Išpeikė Grybauskaitės sprendimą dėl žvalgybos

Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad norint turėti laisvą respubliką reikia pasirūpinti, kad būtų užtikrinamos žmogaus teisės, kurios yra tokios santvarkos pamatas. Tačiau, pasak D. Kuolio, slaptųjų institucijų įtaka įvairiems procesams rodo rimtus žmogaus teisių pažeidimus.

„Šiandien mes turime keliolika metų sekamus žurnalistus, jų pokalbiai išviešinami ir mes priimame tai kaip normalų dalyką. Mes kaip normalų dalyką priimame, kai naujasis, tik ką išrinktasis respublikos prezidentas įgyja asmeninį gydytoją ir kitą dieną paprašo slaptos informacijos iš slaptųjų tarnybų apie savo pasirinktą asmeninį gydytoją. Mes negalime kalbėti apie laisvą respubliką.“

Kalbėdamas apie slaptųjų tarnybų veiklą Lietuvoje pranešėjas teigė, kad D. Grybauskaitės sprendimas žvalgybą nukreipti kovai su vidaus grėsmėmis būtų nesuvokiamas jokioje demokratinėje valstybėje.

„Dalios Grybauskaitės komanda neseniai Dalios Ulbinaitės knygoje pripažino, kad valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą nukreipti žvalgybą prieš vidaus grėsmes. Civilizuotoje demokratinėje respublikoje tai yra negirdėtas dalykas. Žvalgyba veikia prieš užsienio valstybes. Mes net Valstybės gynimo taryboje, kurioje pagal visus reglamentus posėdžiavo ir Seimo pirmininkas, ir premjeras, priėmė sprendimą nukreipti savo slaptąsias tarnybas kovai su visuomene, kovai su savo piliečiais“, – kalbėjo D. Kuolys.

Darius Kuolys

LRT pavadino prezidento kabeline televizija

Anot visuomenininko, dar vienas svarbus laisvos respublikos dedamasis yra laisva žiniasklaida, kurioje vyksta konstruktyvi skirtingų nuomonių ir pozicijų diskusija. Tačiau ir to, pasak D. Kuolio, Lietuvoje akivaizdžiai trūksta ir tai esą rodo LRT pavyzdys.

„Negali būti LRT paversta prezidentūros kabeline televizija, negali būti mūsų interneto portalai ir laikraščiai veikti kaip prezidentūros sienlaikraščiai. Labai svarbu, kad tos tradicijos, kurios susiformavo per dešimtmetį, būtų įveiktos.

Jeigu LRT direktoriaus, visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus kabinete 10 metų kabo prezidentės portretas, tai yra labai stiprus ženklas, kad tai nėra laisva visuomeninė televizija. Aš laukiu, kad naujoji direktorė nesikabintų naujojo prezidento portreto savo kabinete, o pasikabintų Vincą Kudirką ar Vitą Lingį, ar Romą Sakadolskį, ir tai būtų ženklas, kad su šita tradicija yra baigiama“, – skaidydamas pranešimą kalbėjo D. Kuolys.

Edmundas Jakilaitis, Darius Kuolys, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Marija Povilionienė, Tomas Tomilinas, Rytis Zemkauskas

Nausėdai davė užuominą apie Šimonytės šūkį

Anot D. Kuolio, be laisvos viešosios erdvės ir laisvos žiniasklaidos, neįmanoma sukurti ir konstruktyvios diskusijos bei viešosios politikos. Būtent pastarosios kultūros istorikas teigė itin pasigendantis ir priminė Ingridos Šimonytės rinkiminį šūkį. Kalbėdamas D. Kuolys davė užuominą ir G. Nausėdai.

„Ingrida Šimonytė į rinkimus ėjo su geru šūkiu – sugrąžinti viešąją politiką, sugrąžinti politiką valstybėje, bet nedetalizavo šito programinio šūkio. Aš manau, kad jis išlieka labai aktualus. Nežinau, ar Gitanas Nausėda šitą Ingridos Šimonytės imperatyvą perims. Ką tai reiškia? Visų pirma, visuomenės politinė darbotvarkė turi būti ir pačios visuomenės, pačios tautos formuojama, kuriama“, – sakė publicistas.

Anot pranešėjo, būtent dėl to, kad Lietuva nutolo nuo pamatinių laisvos respublikos principų iki šiol šalyje nėra sprendžiami opiausi ir labiausiai visuomenei rūpimi klausimai.

„Pasižiūrėkite, kas yra nutikę. Svarbiausi tautinei bendruomenei, politinei bendrijai klausimai kaip socialinė atskirtis, pajamų nelygybė, demografija, emigracija, atominė jėgainė greta Vilniaus už 50 km, kadangi jie nepriimti vienai ar kitai politinei grupei arba diskredituotų mūsų žvalgybininkų bendruomenę, jie iš viso eliminuojami iš politinės Lietuvos darbotvarkės“, – pastebėjo jis.

Gitanas Nausėda

Visuomenininkas pabrėžė, kad net ir švietimo reforma buvo vykdoma nepaisant mokslo bendruomenės: „Mes šiandien esame marginalizavę net savo protus. Universitetai, akademinė bendruomenė buvo nušalinta net nuo aukštojo mokslo reformos klausimų. Juos sprendė labai riboto akiračio politikai su labai riboto akiračio verslininkais. Tai štai, yra valstybė, kuri iš esmės primena tik valdžių kaitą, bet ne laisvą respubliką.“

Jo teigimu, kad situacija šalyje pasikeistų, turėtų atsirasti ir tikroji politika, o ne politikų santykių aiškinimasis, prie pokyčių stipriai esą gali prisidėti ir žiniasklaida.

„Laisva žiniasklaida, jeigu mes ją turėtume, ji reikalautų, kad politinėje darbotvarkėje šie visai visuomenei rūpintys klausimai atsirastų, kad mūsų prezidentai, kaip pirmieji piliečiai, negalėtų raštu reikalauti klausimų ir rinktis, į ką atsakyti, o į ką neatsakyti, bet privalėtų ateiti ir atsakyti į visus laisvai bendruomenei rūpimus klausimus. Čia yra laisvos žiniasklaidos uždavinys“, – kalbėjo D. Kuolys.

Lietuvos politikos forumas – tai nauja DELFI iniciatyva, kuria siekiama kurti naują idėjų generavimo, diskusijų ir strategijos kūrimą Lietuvoje.

Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos išvakarėse, liepos 11 d., žinomi Lietuvos politologai, politikai, ekonomistai, saugumo ir užsienio politikos ekspertai bei visuomenininkai pristato savo vizijas ir diskutuoja apie tai, ko Lietuva gali pasiekti per artėjančius penkerius metus bei kas slypi žodžiuose „gerovės valstybė“.

Renginį moderuoja žurnalistas Edmundas Jakilaitis.