Stambulo konvenciją stojęs ginti L. Linkevičius: ar eisime greta Rusijos Federacijos?
Anot buvusio ilgamečio Užsienio reikalų ministro ir Stambulo konvencijos signataro Lino Linkevičiaus, ši konvencija yra labiausiai autoritetingas tarptautinis aktas, susisteminantis požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje, ypač pabrėžiant smurtą prieš moteris ir mergaites. Konvencija esą niekuo neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Du dokumento straipsniai, ypatingai neraminantys lietuvius, kalba apie socialinę lytį. Oponuojantieji šiai konvencijai sako, jog tokio termino įsigalėjimas atveria kelius vienalytėms santuokoms, homoseksualių porų galimybei įsivaikinti ir t.t. Šioje vietoje, pasak L. Linkevičiaus, pirmiausia pasitarnavo nekorektiškas teksto vertimas, o pati konvencija yra ne apie tai.
Anot politiko, liūdinanti Lietuvos statistika įpareigoja šalį į konvenciją žiūrėti kitaip: „Kas trečia moteris Lietuvoje patiria smurtą artimoje aplinkoje, o 40 procentų mano, kad pačios aukos yra dėl to kaltos. Valstybė, kurioje yra tokia situacija, turėtų žymiai jautriau žiūrėti į šias problemas ir jungtis prie tarptautinių iniciatyvų, kurios sistemina gerąją patirtį ir parodo valstybės poziciją.“
Be to, sako L. Linkevičius, Lietuva turi progą parodyti, su kuriomis valstybėmis nori lygiuotis: „Galėtume susiprasti, ar mes stovime vienoje gretoje su Europos parlamentu ir dauguma Europos Tarybos šalių, ar su Rusijos Federacija ir pora kitų šalių, ir įsivaizduojame, kad taip giname vertybes, nepastebėdami, jog konvencija yra apie smurtą artimoje aplinkoje.“
Politologas A. Švarplys: kalbos apie netikslų konvencijos vertimą – ciniškas melas
Lyties supratimas Stambulo konvencijoje, sako Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andrius Švarplys, nuo biologinės prigimties perkeliamas į socialinius vaidmenis, o tai – jau didelis pokytis bendrame suvokime: „Stebint tendencijas vakaruose, lytis atsiejama nuo biologinio pagrindo. Pagal šitą politinį įsivaizdavimą, žmogus gali savo lytį įsivaizduoti, pajausti, ją keisti.“
Lytis, pasak politologo, tampa saviraiškos priemone ir tai nėra teksto vertimo problema: „Tai yra ciniškas melas, nes procesai visame pasaulyje aiškiai liudija: konservatyvi stovykla susirūpinusi, ji įžvelgia pavojų konstitucinėms teisėms ir laisvėms.“
Tai esą įrodo JAV vyskupų konferencijos laiškas: „Jie išreiškia lygiai tuos pačius susirūpinimus, ką ir mes girdime Lietuvoje iš konservatyvios pozicijos. Tad apkaltinti polinkiu į rytietiškas vertybes niekaip nepavyksta“, – kalba VDU politologas.
Ar kunigas ištrynė savo įrašą dėl baimės? Žodžio laisvės klausimas
Kilęs susipriešinimas viešoje erdvėje, sako politologas, yra buvusios doktrinos, vadinamos politiniu korektiškumu, tąsa. Palaipsniui tokia tendencija, anot A. Švarplio, prives prie „vienos tiesos“ visuomenės, kuomet oponuojantieji kaltinami neišmanymu, nepakankamu domėjimusi:
„Ar tikrai norime tokios visuomenės ir tokios viešosios erdvės, kur net katalikų kunigas išsižada savo tikėjimo, pažiūrų ar vertybių ir trina įrašą, bijodamas atstovėti savo nuomonei?“, – žodžio laisvės klausimą kelia politologas.
A. Švarplys sako, kad kilusi priešprieša dėl Stambulo konvencijos puikiai iliustruoja, jog gyvename laikais, kuomet kovojama nebe dėl kapitalo ar didesnės algos, o dėl kultūrinių vertybių: šeimos sampratos, lyties apibrėžimo, gyvybės apsaugos:
„Net 1960-ųjų seksualinė revoliucija negali prilygti šiandienos tendencijoms: genderizmui, transgenderizmui. Kai kalbame apie tos pačios lyties asmenų santuokas, man atrodo, tai – jau šiek tiek pasenęs reikalas, nes vakaruose jau kalbama apie transgenderizmą kaip dar naujesnį aktyvų politinį frontą.“
Žmogaus teisių aktyvistė: Toliato įrašui nepritaria, bet mato per daug grubumo už nuomonę
Jūratė Juškaitė, žmogaus teisių aktyvistė, kunigo Algirdo Toliato įrašą vertina kaip faktiškai klaidingą, tačiau tai, anot pašnekovės, yra piliečio žodžio laisvės dalis: „Nors nepritariu, kad kunigas dalinasi ir šiuo atveju veliasi į politikos formavimo klausimus, bet taip pat visiškai nepritariu tam, kad viešoje erdvėje apie kunigą, šiuo atveju apie asmenį, buvo grubių ir labai nepagarbių pasisakymų.“
Kas bus, jei Lietuva visgi neratifikuos tiek priešpriešų keliančios konvencijos? J. Juškaitė sako, tai – principinė pozicija: ratifikuodama Stambulo konvenciją ar prisiimdama kitokį tarptautinį įsipareigojimą, Lietuva pirmiausia demonstruos dėmesį smurto problemos sprendimui:
„Tikrai nesutikčiau su tais žmonėmis, kurie sako, kad mes puikiai tvarkomės, o konvencija neįneš jokių naujovių ir iš principo tai yra tuščias klausimas. Problemų yra labai daug ir jos susijusios su teisinių normų trūkumu – Lietuvoje iki šiol nėra kriminalizuotas persekiojimas, neužtikrinta pagalba seksualinio smurto aukoms, nėra sistemos. Stambulo konvencija aiškiai nurodo, tam tikra prasme įsako valstybėms tokią sistemą sukurti.“
Vienas terminas konvencijoje sukėlė daugiau audrų, nei likęs dokumento tekstas
Įsivaizduokite scenarijų: asmuo, biologinėmis savybėmis esantis vyru, tačiau save identifikuojantis moterimi, uždaromas moterų įkalinimo įstaigoje, ima seksualiai išnaudoti ten kalinčias moteris. Tokie ir panašūs vaizdiniai kyla Stambulo konvencijos oponentų galvose, matant socialinės lyties terminą. J. Juškaitė tikina, kad tai – su realybe nieko bendro neturintis nesusipratimas, kylantis dėl konvencijoje vartojamos sąvokos „gender“:
„Lytis socialiniu aspektu ar socialinė lytis – tai suprantama kaip translyčių asmenų teisių užtikrinimo klausimas. Socialinė lytis viso labo sako, kad mūsų lytį, su lytimi susijusį elgesį lemia ir kultūriniai, socialiniai, ekonominiai dalykai, supantys mus. Kitaip tariant, jei yra smurtaujantis vyras – jis smurtautoju negimė, jis juo tapo, nes visuomenėje vyrauja normos, pateisinančios smurtą prieš moterį. Tas normas, tokius socialinius elgesius ir reikia keisti.“
Lyties norma, sako J. Juškaitė, nėra tapatu lyties identitetui: „Painiojamos dvi sąvokos. Kalbama, kad reikia keisti lyčių normas, jas išplėsti: paprastai pasakius, kad leistume berniukams verkti, o mergaitėms būti matematikėms ir atvirkščiai. Tai yra viskas, ką konvencija pasako apie lyčių normų keitimą“, – kalba pašnekovė, neigdama bet kokias Stambulo konvencijos sąsajas su tos pačios lyties asmenų santykių ar galimybės įsivaikinti reguliavimu.
