Pasak Vilniaus (Kalvarijų) šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios rezidento S. Grigo, šv. Kalėdos yra ypatinga diena, kai galime pabūti kartu su bičiuliais, šeima, draugais, atsiprašyti už tai, kas negera. Tik taip galėsime džiaugsmingai švęsti Kristaus gimimo dieną.
Krikščioniškame pasaulyje Kūčių vakaras, pasak jo, minimas tik Lietuvoje ir Lenkijoje. Tuo esame unikalūs, nes kituose kraštuose tokio šeimos susibūrimo nėra ir pasninko nesilaikoma.
Pasak kunigo, Kūčių vakarą svarbiausia yra ne tai, kas ant stalo, o kas prie stalo. „Tai yra širdžių bendrystė, žmonių susitikimas ir pasidalinimas. Reikia turėti troškimą nueiti ir pas tuos kaimynus, kurie yra vieniši, kurių niekas nelanko. Ne veltui Kristus sako: „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų brolių, man padarėte“, - teigė S. Grigas.
Visgi, S. Grigo teigimu, turime būti realistais ir pripažinti faktą, kad žmonės šiandien susitelkia ne į tuos dalykus, į kuriuos reikėtų.
„Žmonės nukrypsta į lakstymą, į bėgiojimą, į dovanėlių ieškojimą, ypatingai tų, kurios yra nupigintos ir akcijinės. Ir taip belakstydami mes nukrypstame nuo širdies dalykų. Neretai pamirštame, kad tos dovanėlės yra ne pats svarbiausias dalykas Kalėdų dieną ir liūdna, kad žmonės paverčia tą dieną prisivalgymo ir nusigėrimo švente“, - kalbėjo dvasininkas.
Tačiau, pasak jo, visi šie dalykai susidėlioja į savo vietas su laiku - kai žmogus į savo gyvenimą pradeda žiūrėti ne paviršutiniškai, o jame ieškoti gelmės. Tai, mano kunigas, ateina su branda, tikėjimo augimu, gyvenimo prasmės ieškojimu.
S.Grigo manymu, šeimose yra daugiau ar mažiau išsaugota Kalėdų šventimo tradicija, tačiau prekybininkai iš Kūčių ir Kalėdų jau daro komerciją. „Gaila, kad Kalėdas jau pradedame švęsti lapkričio 3-ąją, vos paminėję Vėlines“, - apgailestavo S. Grigas.
Ne švenčių dienomis Dievas lieka už namų durų
Kunigas pastebi, kad tiek per Velykas, tiek per Kalėdas bažnyčiose akivaizdžiai padaugėja tikinčiųjų. „Tačiau liūdina faktas, kad daugumai tų žmonių Kristus yra gyvas tik per Kalėdas ir Velykas. Liūdina, kad tikėjimas atsiranda žmonių gyvenimuose tik porą ar keletą dienų per metus. O kitomis metų dienomis Kristus yra miręs, gyvena žmonės pagal savo vizijas, pagal savo planus, o Dievas lieka už namų durų“, - kalbėjo S. Grigas.
Kunigas nemano, kad sunkmetis pakeitė žmonių srautą bažnyčioje - tikinčiųjų skaičius švenčių metu išlieka toks pat. „Iš šalies gali atrodyti, kad susirenka pensinio amžiaus žmonės ir yra pavojus, kad anksčiau ar vėliau bažnyčios taps tuščios. Tačiau veiklios parapijos sugeba pritraukti ir jaunus žmones. Tai yra tam tikra pastoracija, kaip jaunimą priartinti prie tikėjimo. Yra net jaunimo Mišios, kuriose gieda, skaito skaitinius jauni žmonės. Taip pat yra jaunimo susitikimai, kuriuose bendraujama, diskutuojama, ieškoma atsakymų į įvairius filosofinius ir teologinius klausimus. Rengiamos rekolekcijos jaunimui ir jaunoms šeimoms“, - pasakojo kunigas.
Pasak S. Grigo, tikrų katalikų mažoka, nes keičiasi gyvenimo aplinka, prioritetai, šeimose nebepraktikuojamas tikėjimas. „Visgi šeima yra mažoji bažnyčia ir jeigu to nėra, natūralu, kad ir katalikų skaičius mažėja arba jie, liaudiškai tariant, yra šiaudiniai“, - sakė dvasininkas.
Kunigo tarnystėje per Kūčias tenka pabūti keliose vietose. S. Grigui liūdna, kad penktadienį negalės realiai būti kartu su savo Žemaitijoje gyvenančiais artimaisiais, tačiau Kūčių artumą jis jaučia ir ten, kur yra pakviestas.
„Šiemet teks švęsti Kūčias tris kartus: senelių namuose, vakarienė su kunigais bendradarbiais ir vėlai vakare esu pakviestas į gydytojų šeimą“, - pasakojo S. Grigas. Artimuosius jis stengiasi pasveikinti telefoniniais skambučiais, taip pat nevengia parašyti tradicinių atvirukų.