Ministras: Nacionaliniame dramos teatre procesas rutuliosis

Kultūros ministras Simonas Kairys, laidoje paprašytas įvertinti situaciją šiuose dviejuose teatruose, teigė, kad situacijos yra absoliučiai skirtingos. Jis pridūrė, jog Kultūros ministerija net ir neturėtų itin giliai kištis į Nacionalinio dramos teatro vidų.

„Jeigu Nacionalinis dramos teatras darė tikrai sunkius sprendimus. Sunkius tiek dėl vienų ar kitų asmenybių, tiek irgi vadovas, rizikuodamas, prisiima irgi didžiulę atsakomybę už tai, kokia toliau veikla turėtų būti teatre.

Bet čia matome ir alternatyvą – tris jaunus režisierius, kuriems irgi duodama daug atsakomybės. Ten yra gyvybė ir tas procesas vienu ar kitu keliu rutuliosis. Mes kaip ministerija nenorime, nederėtų mums labai giliai lįsti į įstaigos vidaus vienus ar kitus klausimus“, – kalbėjo ministras.

Vis dėlto teatre nebedirbantys O. Koršunovas ir M. Ivaškevičius generaliniam teatro direktoriui Martynui Budraičiui viešojoje erdvėje vardijo priekaištus.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Kultūros ministras S. Kairys tikino, jog abu teatrą palikusius menininkus vertina kaip reikšmingus kūrėjus. Bet sprendimai turėtų būti daromi ne pagal tuos, kurie pasisako garsiausiai, ar yra geriau žinomi.

„Man jų nuomonė irgi yra tikrai svarbi. Bet čia reikėtų turėti omenyje, kad negalime ieškoti sprendimo taip – kas garsiau pasisakė, kas yra labiau žinoma asmenybė. Aš manau, kad šiuo atveju reikia truputį turėti laiko. Mes irgi esame numatę vizitą į teatrą, kur norėsis pasižiūrėti ne tik trijų jaunų režisierių planus, pajausti, kiek jie matys integruojasi į pačią bendruomenę“, – teigė ministras.

S. Kairys dar teigė, jog Nacionalinis dramos teatras tikrai juda į priekį.

Delfi primena, jog O. Koršunovą meno vadovo pareigose keičia trys jauni režisieriai: Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė.

Ministras apie LNOBT: man yra keista

Kultūros ministerijai pranešus apie naujos LNOBT direktorės skyrimą, dabartinis teatro kolektyvas pripažįsta nesuprantantis tokio sprendimo. Vadovų komandos teigimu, toks ministerijos sprendimas negali būti suprastas kitaip nei blogas teatro komandos darbo įvertinimas.

Anot teatro bendruomenės, peticijoje keliamas klausimas dėl konkurso skaidrumo, kuris pirmiausia atsiranda dėl į teatrą sugrąžinti norimos L. Vilimienės biografijos, glaudžiai susijusios su buvusiu teatro vadovu Gintautu Kėvišu.

Bet LNOBT iškilusią situaciją kultūros ministras S. Kairys įvertino kaip „keistą“.

„Man yra labai keista, be galo gerbiu jaunus talentingus žmones, bet pasirinkta strategija ir metodika, kokiu būdu yra pasirinkta sukurti jiems patogią realybę, ar jų įsivaizduojamą tiesą. Kiek įvairių šešėlių ir klišių yra mesta žmonėms, kurie tikrai to nenusipelnė.

Man atrodo, kad mes šį laiką turėtume išnaudoti, kad sklandžiai įvyktų tas vadovų kaitos procesas, įvertinant visą Jono Sakalausko įdirbį. Kaip tai koreliuoja su nauja vizija – L. Vilimienės. Manau, kad jai irgi yra sunkus laikotarpis“, – sakė ministras S. Kairys.

Jis tikino, jog geriausias kandidatas užimti LNOBT vadovo kėdę „nenusipelno tokių epitetų, šešėlių metimo“.

Naujoji LNOBT vadovė L. Vilimienė į laidą buvo kviesta, tačiau jai nerado laiko.

Kultūros ministras S. Kairys teigė, jog viešumoje šiuo metu yra daug teiginių, kurie „yra sau patogiai tiesiogiai pateikiami, kiti – nutylimi, treti – eskaluojami“.

„Aš irgi kiekvieną dieną gaunu reakcijas, žinutes ir iš to paties teatro, bendruomenės – visokių yra niuansų. Man būnant ministru turiu sąlygas žinoti daugiau to, kas vyksta, nei yra žiniasklaidoje norima parodyti“, – kalbėjo jis.

LNOBT bendruomenės reiškiamas nepasitenkinimas, anot jo, signalizuoja apie nelengvą jiems periodą.

„Kolektyvas yra susiskaldęs. Kažkaip mums reikės tuos atsakymus rasti kartu visiems. Bet man norėtųsi pagarbos įstatymui ir elementariai žmonėms šioje vietoje“, – savo vertinimą pateikė kultūros ministras S. Kairys.

Jis pabrėžė, jog visa ši situacija nenurodo, kad esamas LNOBT vadovas J. Sakalauskas dirbo blogai.

„Tai nereiškia, kad vadovo komanda dirbo blogai. Tai tiesiog reiškia, kad dabartinis teatro vadovas, kai dalyvavo konkurse prieš 5 metus, žinojo žaidimo taisykles, žinojo, jo reikės dalyvauti konkurse. Yra įstaigų mūsų sektoriuje, kur galiu pratęsti vadovo kadenciją dar 5 metams, bet tai nėra profesionaliojo scenos meno įstaigos“, – pabrėžė kultūros ministras S. Kairys.

Laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ kultūros ministras tikino, jog nei vienas konkurse dalyvaujantis asmuo negali turėti išskirtinių sąlygų.

„Nelaimėjimas konkurso nereiškia, kad kažkas buvo blogai tame teatre“, – dar kartą kartojo ministras.

S. Kairys dar pridūrė, jog konkursas vyko tinkamai, kova buvo labai rimta.

„Viena kandidatė tiesiog surinko daugiausiai vertinimų“, – laidoje aiškino jis.

Sakalauskas vardijo problemas

Dabartinis vadovas, konkurse likęs antras, J. Sakalauskas laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė, jog pats konkursas turėjo būti daromas kitaip.

„Natūralu, kad lūkestis darbuotojų, tiek ir visuomenės, kad tas konkursas įvyktų deramai ir skaidriai. Noriu pasakyti, kad pats asmeniškai nenoriu teigti, kad esu geras, ar blogas, ar kad laimėjo blogesnis, ar geresnis. Aš apeliuoju tik į patį konkursą, jo rengimą. Ir mano nuomone, rengiant konkursą teatro vadovui, kai teatre dirba daugiau nei 600 žmonių, (…) tas konkursas turėjo būti daromas ir skelbiamas kitaip“, – savo poziciją dėstė J. Sakalauskas.

Jonas Sakalauskas

Jis teigė, jog vykdomame konkurse buvo net ne viena problema.

„Pradėkime nuo pirmojo etinio punkto. Mano nuomone, ministerijai buvo žinomi dalyviai, jie galėjo koreguoti komisiją. Tai yra pirmas dalykas – ar gali komisijos pirmininkė būti kolegė, dirbti toje pačioje įstaigoje, kur dirba ir nugalėtoja. (…) Man atrodo, kad jau vien tai etiniu požiūriu tai buvo neteisingas sprendimas. Ir žmonės turėjo nusišalinti vertinant vieną ar kitą paraišką.

Antras dalykas, aš konkursuose dalyvauju tikrai ne pirmą kartą, esu stebėjęs konkursus, padėjęs rengti kitiems dalyviams. Ir galiu pasakyti, kad kai buvo pirmas konkursas į LNOBT, kuriame aš buvau, buvo paskirti valstybės tarnautojai ne iš vienos įstaigos“, – problemas vardijo J. Sakalauskas.

Savo ruožtu kultūros ministras S. Kairys sakė nesuprantantis, kodėl iš sprendimų priėmimo norima eliminuoti Kultūros ministeriją.

„Jeigu yra problemų – reikia jas skųsti“, – pabrėžė jis.

J. Sakalauskas laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė, kad šį konkursą į LNOBT vadovus skųs.

„Aš tikiuosi stipriau parengto konkurso, tikiuosi, kad teismas tars savo žodį. (…) Teisininkai ir teisėjai įvertins visas aplinkybes ir tars savo žodį. Ir pagal tą žodį bus paskelbtas naujas konkursas, arba ne. (…) Lieka tikrai daug klaustukų, kuriuos aš kelsiu.

Tai nereiškia, kad į antrąjį konkursą, jeigu jis bus paskelbtas, būtinai aš ateisiu. Šiuo kartu mano noras yra, kad konkursas įvyktų tinkamai ir skaidriai“, – aiškino J. Sakalauskas.

Kultūros ministras sutiko, jog LNOBT kolektyvas yra susiskaldęs. Anot jo, tai galimai padaryta „naudojant ne visai korektišką informaciją“.

„Stengiausi, kad tie apatiniai nebūtų į lauką nešami. Deja, tas toks lyderystės kultūrai egzaminas nebuvo išlaikytas. Ir aš visiškai nesuprantu to, kas bandoma teigti, kad direktorius yra atleidžiamas už blogą darbą. Bet nė velnio“, – tikino kultūros ministras S. Kairys.

Jis teigė, jog kažkas šioje situacijoje turi išlaikyti šaltą protą. Ir tai turbūt yra jo paties, kultūros ministro, funkcija.

Visą LNK laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia: