„Pagrindą turbūt matau dėl to, kad sprendimai, ypač politiniai, dėl įstatymų pataisų, dėl juridinės pertvarkos tam tikrų kultūros sričių, kur esame išsakę pastebėjimų, buvo mažokai derinami. Norime kalbėtis ir kad tik po to būtų daromi sprendimai“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza.
Anot jo, kultūros žmonėms nerimą kelia, kad ministerija per mažai kreipia dėmesio į jų nuomonę, kažkodėl laiko juos ne draugais, o ne pagalbininkais.
Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis BNS sakė, kad pagrindinis pastebimas pokytis, įvykęs per dvejus metus kultūros srityje, – kultūros žmonių nuomonės nepaisymas ir siūlymų negirdėjimas.
„Tiek dėl įstatymų keitimo, tiek kitais atvejais visai nebūdavo diskutuojama su lauku, kuriam keičiamas įstatymas. Dėl atlyginimų kėlimo visus metus buvo kalbama specialistų lygmeniu. Gal dėl to ir turime aštrią problemą. Politikai tvirtina, kad kultūra yra prioritetas, tačiau tu nejauti to prioritetinio požiūrio į kultūrą. Kultūros laukas suvokia valstybės situaciją, mums lemia ne tik pinigai, bet lemia požiūris, santykis, susikalbėjimas, kai tu jautiesi vertinamas“, – tvirtino R. Matulis.
Anot jo, ne kartą kartojosi keista situacija, kai kultūrininkai apie pokyčius, susijusius tiesiogiai su jais, sužinodavo iš nuogirdų. Be to, nebūdavo laikomasi priimtų susitarimų.
„Labai keista, kai pagrindiniai kultūros laukai, pagrindinių bendruomenių vadovai sako, kad mes girdime, kad jūs rengiate vienokį ar kitokį dokumentą, mes norėtume siūlyti. Tada išmetama į visuomenę prieš tai neaptarus su bendruomenėmis“, – pasakojo R. Matulis.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos vadovės, Nacionalinės filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienės teigimu, kultūros ministrės pradėtiems pokyčiams gal ir būtų galima pritarti, tačiau jie daryti stumiant buldozeriu, o ne bendradarbiaujant.
„Mano įsitikinimu, daugelis dalykų galėjo įvykti, bet jie vyko per dideliu srautu, buvo per didelis krūvis ir spaudimas. Pas mus, kaip ir švietimiečiai sako: tiek tų reformų, tiek tų naujų reikalavimų, tiek visokių pasikeitimų, kad mes net funkciškai kaip įstaigos iš esmės nebespėjame aptarnauti dokumentacijos pasikeitimų, įstatymų pasikeitimų, mokesčių. Reikia viską kas pusmetį keisti, perrašinėti. Pavirtome biurokratinį aparatą aptarnaujančiais satelitais, o ne turinio kūrėjais. Turinio, kurį turėtume pateikti visuomenei“, – BNS sakė R. Prusevičienė.
Anot jos, priimant sprendimą dėl L. Ruokytės-Jonsson atstatydinimo, greičiausiai suveikė švietimo lauko kontekstas.
„Didelis spaudimas iš visuomenės. Manau, kad visuomenė solidarizuojasi prieš nederintus sprendimus ir vadinamąsias buldozerines reformas. Jeigu mes labai tikėjomės, kad stovėsime visi kartu ir diskutuodami, kad ir daugiau laiko būtume užtrukę, bet pasiekę tikrai labai konstruktyvių reformų ir pokyčių. Deja, taip neįvyko. Kažkaip atsistojome su vadovybe į skirtingas barikadų puses, ir dabar tokia išdava“, – teigė Nacionalinės filharmonijos direktorė.
Ir ji, ir R. Balza, ir R. Matulis teigė su naująja Kultūros ministerijos vadovybe siejantis glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo viltis.
„Tikimės, kad taps prioritetu bendrauti su kultūros lauku ir siekti pozityvaus judėjimo į priekį. Mes visi esame už pozityvias reformas ir gerinimą tos situacijos, kuri yra dabar“, – pirmadienį BNS sakė R. Balza.
„Labai tikėčiausi, kad naujas ministras draugus laikytų draugais, o oponentus paverstų irgi draugais“, – teigė R. Prusevičienė.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį paskelbė, kad keičia tris savo Vyriausybės ministrus – kultūros, švietimo ir mokslo bei aplinkos.
„Yra sričių, kuriose norėčiau matyti didesnį proveržį, didesnę dinamiką, didesnį ryžtą. Todėl noriu pranešti jums, kad šiandien priėmiau sprendimą keisti tris šios Vyriausybės ministrus: švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Skvernelis.
Premjeras teigė, kad taip nori duoti impulsą sėkmingiau vykdyti reformas šiose ministerijose.