aA
Sostinės savivaldybės specialistai neslepia nerimo – liepą turi startuoti vaiko teisių apsaugos pertvarka, tačiau jie iki šiol negauna aiškių atsakymų, kaip tai realiai turi veikti, ir kam tų pakeitimų reikia.
Linas Kukuraitis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Mes nelabai suprantame, kokia ta nauja sistema bus, ir ką ji sprendžia, kaip ji veikia? Jeigu mes šiandien dar nelabai to suprantame, tai mes turime rimtą pagrindą manyti, kad tai, kas ten yra sugalvota, neužsikurs“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis antradienį per Aušros Maldeikienės spaudos konferenciją Seime.

Jis patikino, kad savivaldybės specialistai bando apie tai kalbėtis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet esą ir ten aiškumo trūksta.

„Mes bendradarbiaujame su ministerija, bet mes matome, kad jie irgi nelabai supranta, kaip tą padaryti, ir kaip tą realizuoti. Jiems patiems kyla daug klausimų ir abejonių“, – sakė P. Poderskis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasigenda konkrečių pertvarkos vykdytojų argumentų.

„Labai daug pertvarkos vykdytojai turi tikėjimo, kad ta pertvarka veiks. Jie tikisi, kad tai bus geriau, bet tai nėra nei išmatuota, nei pagrįsta, nei kažkaip racionaliai argumentuota“, – sakė P. Poderskis.

Negauna reikalingų atsakymų

Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė iki šiol nesupranta, kodėl dabartinė sistema yra iš esmės bloga.

„Reformos įgyvendintojai nėra atsakę į šitą klausimą ir nėra padarę esamos situacijos analizės. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė savo apžvalgose teigė, kad daugiausia trūkumų yra dėl žmogiškųjų išteklių stokos, kvalifikacijos trūkumo, bendros sistemos nebuvimo ir mokymų darbuotojams, tačiau, kalbant apie pertvarką, nematome, kad akcentai būtų dedami į šiuos dalykus“, – teigė L. Juškevičienė.

Pasak sostinės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, prasidėjus pertvarkos procesui tapo akivaizdu, kad institucijų atstovams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, trūksta kompetencijos ir žinių pavestam darbui atlikti.

„Poįstatyminiai teisės aktai ateina pavėluotai. Vienas iš pavyzdžių – dėl globos centrų. Civiliniame kodekse yra numatyta pataisa, kad jie turėjo būti nuo sausio 1 dienos, o ministro įsakymu tvarka yra patvirtinta sausio 19 dieną, o atsakomybė yra numesta savivaldybių administracijoms, kad jos nuo dabar jau turėtų tuos globos centrus steigti ir rašyti jų nuostatus“, – sakė L. Juškevičienė.

Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, taip pat nėra atsakyta į nei vieną klausimą, kaip ta nauja sistema funkcionuos praktiškai, kalbant apie tokius paprastus dalykus, kaip duomenų bazių perdavimas, informacijos tarp skyrių pasidalinimas.

„Išlieka klausimų, ar centralizavus sistemą mes apsisaugosime nuo psichozių, įtakotų alkoholio ir narkotikų vartojimo, ir tų tragiškų įvykių, kuriuos mes turėjome“, – sakė L. Juškevičienė.

Kaip supranta Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, visa pertvarka remiasi į naujų funkcijų sukūrimą: atvejo vadybininkus, mobilias komandas.

„Mobili komanda dubliuos socialinio darbuotojo, atvejo vadybininko funkcijas. Tą patį darys mobili komanda, kuri 14 dienų atvažiuos į šeimą. Patys suprantate, kad tai nebus pagalba šeimai, tai bus tik kontrolė tų institucijų, kurios dirba su šeima“, – sakė L. Juškevičienė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pateikė pavyzdį, kad Vilniuje pernai buvo paimti 383 vaikai. Pasak jos, pagal naują tvarką visais tokio tipo atvejais turės atvažiuoti mobili komanda.

„Kyla klausimas dėl jos darbo efektyvumo. Mobili komanda atvažiuos, kai bus paimti vaikai. Jeigu jie yra paimti, tada jau globos centras pradeda su vaiku dirbti. Pertvarka ir poįstatyminiai teisės aktai dubliuoja funkcijas, ir visiškai nėra įsigilinta į tai, ką mes darome“, – sakė L. Juškevičienė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja neneigia, kad problemų sistemoje yra.

„Pripažįstame, kad tikrai klaidų yra, tai – ir žmogiškųjų išteklių, mokymų, kompetencijos stoka. Reikėtų išanalizuoti situaciją ir tada galvoti, kaip ją reikėtų keisti“, – sakė L. Juškevičienė.

Rugsėjo 28 dieną Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigalios liepos 1 dieną.

Įgyvendinus reformą, vaiko teisių apsaugos skyriai bus pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises.

Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (545)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (220)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasėkmes (19)

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....

VU rektorius: dabartiniam valstybės „establišmentui“ reikia radikalaus atnaujinimo – jie nebesupranta, ką daro (65)

„Mūsų protesto akcijos nesibaigs per visus rinkiminius metus. Mūsų tikslas yra nauja karta –...

Latvijos miestas pasipuošė kaip pasakoje: tapo tikra Kalėdų sensacija (31)

Kalėdoms artėjant Latvijos miestai tampa vis gražesniais. Štai ir Uogrė pavirto tikru kalėdiniu...

Rūta Steponavičienė

Vyras papasakojo, kaip jam pavyko nutraukti saitus su alkoholiu: kada joks kodavimas nepadės? (4)

Alkoholizmas – turbūt viena iš opiausių Lietuvos problemų. Tik ar pagalvojame, kad ši...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (57)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Pasitikrinkite, ar jums tai negresia: 5 nepastebimi dalykai, kurie veda santykius į pražūtį (3)

Labai daug santykių nutrūksta – tokia realybė, kad ir kaip sunku būtų ją pripažinti. Dauguma...

Automobilių gamintojams – vieni blogiausių metų: naikina 80 tūkstančių darbo vietų (59)

Automobilių pramonės darbuotojams visame pasaulyje tai bus vieni blogiausių metų: mažėjanti...

Ši pramoga skamba šiurpiai, bet tai įmanoma: ar norėtumėte patirti lėktuvo katastrofą?

Leiskite atspėti – jūs niekada nesvajojote patekti į lėktuvo katastrofą, tiesa? Na, bet...