„Kai gerai užšventi, tai iš ryto būna blogai. Ir pabudęs galvoji – kodėl reikėjo vakar taip neatsargiai ir neatsakingai švaistytis“, – taip apie trečiadienį Vyriausybėje patvirtiną kitų metų biudžetą rašė A. Kubilius.
„Neturiu jo kaip kitaip pavadinti, kaip tik „skausmingų pagirių biudžetu“. Su rinkimais baigėsi pusmetis nekontroliuojamo ir dažnai neracionalaus pinigų švaistymo, „puota maro metu“ baigėsi, baigėsi ir Lietuvos istorijoje vienos valdančios partijos brangiausia (už valstybės pinigus) rinkimų kampanija. Atėjo pirmadienis ir prasideda skausmingos pagirios“, – feisbuke rašė politikas.
Jis teigė, kad nuo šių „pagirių“ galvą skaudės ne ne dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui, o naujam Vyriausybės vadovui ar vadovei.
„Tačiau Finansų ministerijos sudėlioti skaičiai yra nenuginčijami – pagirios yra toks dalykas, kad jų negali išvengti ir jų pasekmių negali pakeisti – kiek nesistengsi, kiek tablečių negersi, galvą vis tiek skaudės“, – feisbuke rašė TS–LKD atstovas.
Jis priminė, kad pandemijos metu valdantieji drąsiai skolinosi „ir beatodairiškai švaistėsi paskolintomis lėšomis“, kur reikia, ir kur ne.
A. Kubilius rašė besidžiaugantis, kad šalies ekonomikai pavyko neblogai atlaikyti pirmąją pandemijos bangą.
„Tačiau lieka neaišku, ar tai įvyko labiau dėka mūsų pačių ekonomikos gyvybingumo, ar dėl to, kad valdžia beatodairiškai švaistėsi pasiskolintomis lėšomis, kurias kažkam kažkada vis tiek reikės grąžinti“, – stebėjosi jis.
Čia, anot A. Kubiliaus, ir iškyla esminis klausimas, į kurį atsakymo dar nėra.
„Ar tikrai reikėjo tiek daug išlaidauti, tiek daug skolintis ir tiek daug didinti šių metų deficitą, nes, mano įsitikinimu, mūsų ekonomika pati parodė savo didesnį gyvybingumą, nei kas nors sugebėjo iš anksto suprognozuoti. Tai svarbus klausimas, bet jį tenka palikti ateities ekspertinėms analizėms. Ne parlamentiniams tyrimams, bet tikrų ekspertų analizėms, nes kiekviena krizė ir jos suvaldymas (net ir prastas) yra gera pamoka ateičiai“, – rašė jis.
Kokios skausmingos bus šios pagirios?
Europos Parlamento (EP) narys A. Kubilius bandė atsakyti į klausimą – kokios skausmingos bus šios „pagirios“.
„Visų pirma reikia įsidėmėti keletą skaičių, kuriuos Vyriausybė pagaliau atskleidė patvirtindama 2021 metų biudžetą. Iki šiol Vyriausybė, nors ir vienašališkai bei nekonstituciškai didino įvairias išlaidas, bet vengė tai įrašyti į šių metų biudžetą, todėl kai kurie šių metų skaičiai, apie kuriuos galėjome tik spėlioti, tik dabar paaiškėjo“, – rašė politikas.
Anot jo, tik iš kitų metų biudžeto projekto aiškėja, kad valstybės skola nuo maždaug 35% BVP (2019 metais) užaugo iki 45.6 %, o 2021 metais užaugs iki 50.3%.
„Ir tai jau yra neišvengiamas procesas, nes biudžeto deficitas šiais metais yra užaugęs net iki 8.8%, o kitais metais Vyriausybė planuoja jo sumažinimą net iki 5%. Deficitas yra toks reikalas, kai išlaidos viršija gautas pajamas, o tą skirtumą tenka finansuoti skolintomis lėšomis. Todėl kitais metais Vyriausybei numačius 5% deficitą, tenka numatyti ir skolos augimą“, – tikino jis.
A. Kubilius feisbuke tikino, kad kad ir kokią ateitį galima planuoti, bet pagirios vis tiek bus skausmingos. Ir gali tekti drastiškai veržtis diržus. O tai, anot EP nario, yra dabartinės valdžios „dovana“ kitai Vyriausybei.
„Reikia pastebėti, kad šios Vyriausybės suplanuotas 2021 metų deficito mažinimas nuo beveik 9% iki 5% reiškia pakankamai žiaurų „diržų suveržimą“. Iš savo asmeninių prisiminimų galiu pasakyti, kad 2008–2012 metų krizės laikotarpiu mūsų pastangos per metus sumažinti deficitą vidutiniškai 3% būdavo labai skausmingos ir žmonėms, ir patiems politikams.
Todėl šios valdžios suplanuotas biudžetas yra ne tik „skausmingų pagirių“ biudžetas, bet ir toks biudžetas, kurį ši valdžia suplanavo būsimoms valdžioms pati žinodama, kad jai po pralaimėtų rinkimų tokio biudžeto nebereikės įgyvendinti“, – rašė TS–LKD buvęs lyderis.
Jis rašė, kad deficito sumažinti neskausmingai galima tik tada, jei biudžeto pajamos stebuklingai didėja.
„Bet kaip žinote, stebuklai atsitinka tik pasakose. Galima ir kitu būdu – staiga stebuklingai ir radikaliai sumažinant valstybės išlaidas po to, kai buvusios Vyriausybės jos buvo dosniai padidintos. Iš patirties galiu pasakyti, kad tokie stebuklai taip pat labai sunkiai įvyksta realiame gyvenime“, – įžvalgomis feisbuke dalijosi A. Kubilius.
Ar nereikės vėl gelbėti verslo?
Politikas svarstė, kad toks kitų metų deficitas susidaro dėl to, kad ši Vyriausybė labai dosniai dideliai daliai ekonomikos leido naudotis valstybei brangiomis „dirbtinio kvėpavimo“ ar „plaučių ventiliavimo“ sistemos, dėl kurio verslai išliko gyvi.
„Tačiau kyla klausimas, ar Vyriausybės suplanuotas deficito mažinimas beveik 4% reiškia ir tai, kad tokiam verslui jau bus atjungta „dirbtinio kvėpavimo“ sistema?
Ir tada kyla natūralus klausimas – ar visas toks verslas jau yra pasirengęs „dirbtinio kvėpavimo“ atjungimui? (...) Lygiai taip pat iškyla natūralus klausimas – o ar galima toliau pratęsti tą pačią „plaučių ventiliavimo“ procedūrą dar ilgesniam laikui, tai yra ar dar yra sukauptų tam reikalingų „deguonies“ atsargų, ar per šį pusmetį viskas jau buvo praskolinta. (...) O kas bus jeigu antroji pandemijos banga bus tokia skausminga, kad vėl teks įvesti karantiną?“ – socialiniame tinkle klausė A. Kubilius.
Kartu konstatuodamas, kad nuo šių klausimų, į kuriuos atsakymų taip pat nėra, „pagirios“ tik dar skausmingesnės.
Baimė dėl ilgalaikės ateities
Prie kritikos šios Vyriausybės paskutiniam biudžetui, A. Kubilius pridėjo ir nerimą dėl „pragertos“ mūsų ilgalaikės ateities.
„Dar blogiau nei skausmingos pagirios yra ir tai, kad praeita valdžia, atrodo, sugebėjo „pragerti“ ir mūsų visų ilgalaikę ateitį. Kitokią ateitį: su modernizuota, skaitmenizuota, inovatyvia ekonomika. Nes, kaip reikalauja Europos Sąjunga, kartu su kitų metų biudžeto projektu Vyriausybė šiomis dienomis Europos Komisijai privalo pateikti ne tik kitų metų biudžeto projektą, bet ir projektą plano kaip Lietuvoje bus panaudotos ES sukurto Atsigavimo Fondo lėšos“, – klausimą kėlė EP narys ir priminė, kad Lietuva iš minėto fondo tikisi sulaukti iki 6.3 mlrd. eurų, iš kurių net 2.4 mlrd. eurų bus gauta kaip negrąžinami grantai.
O ES tikisi, kad šios lėšos visose šalyse bus panaudojamos išmintingai ir atsakingai.
„Deja, kaip tokį planą rengė Vyriausybė galima tik spėlioti, nes Lietuvoje jokių viešų diskusijų apie šių unikalių galimybių panaudojimą nebuvo. Vyriausybė į visus klausimus apie būsimas investicijas atsako, nurodydama į taip vadinamą „Ekonomikos ateities DNR planą“, kuriame vienintelis vertingas dalykas yra moderniai skambantis pavadinimas. Bet turinys yra visiškai nemodernus ir nestrateginis“, – kritikos strėles leido politikas.
A. Kubilius rašė, kad iš šio fondo kitais metais bus gauta ir panaudota net 811.1 mln. eurų, o tai yra trečdalis iš ES Atsigavimo Fondo Lietuvai negrąžinamais grantais skirtų lėšų.
„Todėl šiuose reikaluose Vyriausybės parengtas planas yra ypatingos strateginės svarbos: arba tas netikėtai Lietuvai atitekusias lėšas pagaliau panaudosime išmintingai ir apgalvotai, arba bus kaip visada: „norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada“, – motyvavo jis.
TS–LKD buvęs vadovas rašė, kad dabar svarbiausiu rūpesčiu turi tapti kaip iki metų skubiai, bet diskutuojant parengti tikrai strateginį šių Atsigavimo Fondo milijardų tinkamą investavimo planą.
„Naujai valdžiai ir visai Lietuvai linkėčiau šias buvusiųjų paliktas pagirias pergyventi mažiausiai skausmingai. Ir nesusigundyti nuo skausmingų pagirių gydytis tuo pačiu, nuo ko dabar esame ištikti skausmingų išlaidavimo pasekmių“, – feisbuke tikino politikas.
„Todėl būsimai Vyriausybei linkėčiau nedelsiant pakeisti biudžeto taisykles, kad net ir pandemijos antros bangos atveju nebekiltų jokių pagundos be Seimo pritarimo ir biudžeto keitimo taškytis milijonais ir milijardais į kairę ir dešinę“, – rašė A. Kubilius.