„Tikiuosi, kad viskas baigsis teisingai ir taip kaip turi būti sprendimai padaryti ir Ukraina kartu su Moldova taps kandidatėmis. Ir tai iš tikrųjų lūžis ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos gyvenime“, – LRT Radijui ketvirtadienį sakė A. Kubilius.
„ES pradeda suprasti, kad Ukrainos narystė reikalinga ne tik pačiai Ukrainai, bet ir ES“, – teigė Europos parlamento narys.
Pasak A. Kubiliaus, ES vėl pradeda suprasti, kad ES plėtra yra „turbūt pats svarbiausias ES geopolitinis instrumentas“, o Ukrainos ir Moldovos narystė Bendrijoje padėtų užtikrinti ilgalaikę taiką regione.
„Dabar ateina supratimas, kad plėtra yra kelias, kuris gali garantuoti demokratijos, stabilumo erdvės plėtrą ir taip gali paveikti net ir Rusijos permainas. Tai iš esmės yra kelias į ilgalaikę taiką“, – kalbėjo A. Kubilius.
Jis vylėsi, kad, jei Ukrainai kandidatės statusas būtų suteiktas, toliau sklandžiai tęsis derybų procedūros, kurios galėtų pasibaigti apie 2027 m., kuomet Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.
„Mūsų derybos truko tris metus, Lenkijos – keturis. Manau, kad tikrai turėtume siekti, kad ir Ukrainos derybos nebūtų tokios begalinės kaip su Vakarų Balkanais. O kadangi Lietuva 2027 m. antrą kartą pirmininkaus ES, būtų gerai orientuotis, kad tuo metu derybos artėtų prie pabaigos“, – svarstė A. Kubilius.
Ketvirtadienį ES šalių lyderiai renkasi į Europos Vadovų Tarybą, kurioje bus sprendžiama, ar suteikti kandidačių į Bendriją statusą Ukrainai ir Moldovai. Abi šalis paskelbti kandidatėmis į ES rekomenduoja Europos Komisija, aktyviai raginti tam pritarti ES šalių vadovus skatins prezidentas Gitanas Nausėda.
