„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ L. Galdikienė, A. Kubilius ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Jakeliūnas diskutavo apie šią savaitę priimtą biudžetą.

Ar biudžetas socialiai orientuotas?

„Swedbank“ ekonomistė L. Galdikienė mano, kad priimtas biudžetas yra pakankamai socialiai orientuotas.

„Jis nukreiptas į pagrindinių nelygybės priežasčių mažinimą. Buvo gana silpna valstybės parama tiems žmonėms, kurie yra pažeidžiamiausi – neįgalieji, bedarbiai, pensininkai. O dabar didėja pensijos, didėja vaiko pinigai. Ekonomikos augimo vaisiais ilgai nebuvo dalinamasi su visuomene“, – mano ji.

Tačiau ekonomistė yra įsitikinusi, kad sumažinus mokesčius ir tokiu būdu iš biudžeto „išėmus“ nemažą dalį pinigų, reikėjo pasinaudoti proga ir įvesti naujus mokesčius, kurie galėtų subalansuoti ekonomikos augimą – taršos, automobilių ar NT mokesčius.

Tuo metu A. Kubilius nepritarė minčiai, kad šis biudžetas yra socialiai orientuotas, mat visos problemos yra „pakabintos“ ant viešojo sektoriaus“.

„Kuo realiai tas biudžetas pasižymi – mažinamas bendras pyragas, kurį valstybė, visuomenė galėtų turėti ir po to jį skirstyti įvairioms viešoms reikmėms. Valdžia sako: pyragas sumažėjo, bet mes čia vaiko pinigus padidinsim, pensijas išspręsime biudžeto sąskaita. Tai socialiai dezorientuotas biudžetas. Tam, kas uždirba minimalią algą, pajamos pakils 14 eurų, premjerui pakils 130 eurų. 60 proc., bendra visa suma, eis tiems žmonėms, 215 mln. eurų, kurie uždirba daugiau nei vidutinę algą“, – įsitikinęs politikas.

Tuo metu S. Jakeliūnas sakė, kad šis biudžetas ir valdantieji „pirmą kartą istorijoje“ bando tvarkyti problemines sritis, tokias kaip švietimas.

„Pirmą sykį istorijoje bandoma sutvarkyti švietimo sistemą, kas yra labai sunku, nes vieno teisingo modelio turbūt nėra. Nesutvarkę švietimo mes neturėsime nei sumažintos socialinės atskirties, nei konkurencingos ekonomikos. Vien pinigai neišsprendžia nei švietimo, nei sveikatos sistemos. Jeigu lygintume asignavimus skirtingose srityse, tai mes švietimui skiriame 15 proc. visų išlaidų, vidurkis visų šalių yra 10 proc. Ką tai reiškia? Kad dalis pinigų, tikėtina, neefektyviai panaudojama. Socialinė sritis, atvirkščiai, mes jai skiriame gerokai mažiau nei vidurkis“, – sakė S. Jakeliūnas.

Stasys Jakeliūnas

Svarstytų NT mokestį

Kalbėdami apie naujus mokesčius, politikai vienas su kitu nesutiko. A. Kubilius mano, kad apie tokius mokesčius, kaip NT mokestis, reikėtų diskutuoti.

„Didžioji visų neramumų priežastis – jūsų padaryti sprendimai. Nuosekliai yra paliekamas šalikelėje viešasis sektorius. Yra labai ryškiai pamesta orientacija tarp prioritetų. Pagrindinis prioritetas turėtų būti didinti pyragą bent jau iki kaimynų standarto. Estijoje, Lenkijoje perskirstymas 34 proc., kai pas mus 30 proc. tai kai trūksta tų 4 proc., ir jų trūkumas vis permetamas ant viešojo sektoriaus, tai po to nenustebkit, kad jie vis reiškia nepasitenkinimą. Po to, kai jau tuos keturis procentus atrandi, kaip juos padaryti, ar per nekilnojamąjį turtą, ar per to paties PVM atotrūkio panaikinimą, ieškant būdų kaip sulikviduoti“, – sakė A. Kubilius.

Paklaustas, ką pats siūlytų daryti, jis ragino ieškoti sprendimų, pavyzdžiui, kalbėti apie NT apmokestinimą. Klausiamas, ar pats palaiko NT mokestį, A. Kubilius atsakė, kad būtinai apie tai diskutuoti.

„Taip, svarstykime. Ekonomistai sako: reikia neutralesnių ekonomine augimo prasme mokesčių, na tai svarstykime pagaliau vieną kartą“, – sakė jis.

Tuo metu S. Jakeliūnas nesutinka su tokiu mokesčiu, mat, anot jo, dažnai NT turi pensininkai, kuriems būtų sunku sumokėti naujus mokesčius.

L. Galdikienė sakė, kad NT mokestis turi nemažai privalumų, tačiau jį įvesti vėliau bus kur kas sunkiau, nei tai buvo galima padaryti dabar.

„Apskritai šis mokestis yra naudingas, jo sunku išvengti, taip pat sudėlioja labai gerai motyvaciją, prioritetus. Šiandien daug žmonių investuoja į NT, nes neranda kitų alternatyvų, bet tai gali paskatinti juos nukreipti į investicijas, kurios kuria daugiau vertės“, – sakė ji.

Pasak jos, Vyriausybės ateityje bus priverstos kalbėti ir apie taršos mokesčius.

Laura Galdikienė

Ar reikia PVM lengvatų?

Studijos svečiai kalbėjo ir apie PVM lengvatas. S. Jakeliūnas teigė, kad pats asmeniškai yra prieš visas PVM lengvatas.

PVM lengvatos – aš pasisakiau prieš visas jas. 2017 metų vidury buvo šantažas iš konservatorių, kad būtų pritarta urėdijų reformai, tai turėjo būti priimta lengvata centriniam šildymui. Tai yra amoralu, neteisinga. Todėl, kad PVM lengvatos yra netikslios, visi naudojasi, net tie, kurie turi didelius butus ir dideles pajamas, nors tuos pinigus būtų galima panaudoti kitur“, – įsitikinęs politikas.

Tuo metu A. Kubilius teigė, kad PVM lengvatos vienai ar kitai sričiai nieko iš esmės nesprendžia, būtina nusistatyti prioritetus ir nuspręsti, kokį Lietuvoje norime turėti viešąjį sektorių.