Anot A. Kubiliaus, prezidentas politinio sezono pradžioje pažėrė visą eilę su valstybės finansais susijusių pasiūlymų Vyriausybei: ir minimalią algą didinti, ir neapmokestinamą pajamų dydį didinti, ir įvairias socialines išmokas didinti, ir elektros vartotojus subsidijuoti ir net krašto apsaugos išlaidas didinti iki 3 proc.
„Iš ko tai finansuoti Prezidentas nesivargina paaiškinti, sako, kad reikia skolintis, didinti biudžeto deficitą ir tiek. Todėl Prezidento pasiūlymai skamba šiek tiek populistiškai ir nelabai rimtai. Tokių pasiūlymų svarstant biudžetus būna dešimtys, jeigu ne šimtai“, – rašo politikas.
Ir priduria, kad Prezidentas turi unikalių galimybių savo pasiūlymus, kur išleisti pinigus, paversti labai rimtais, jeigu jis rimtai imtųsi tokios iniciatyvos, kurią tik jis gali realizuoti: „Prezidentas turi unikalių galimybių, kad jo pasiūlymai, kur ir kaip išleisti Lietuvoje biudžeto pinigus, neatrodytų populistiški, o būtų paremti didelėmis papildomomis europinių lėšų įplaukomis į Lietuvos biudžetą“, – teigia jis.
Tokios unikalios Prezidento galimybės, pasak A. Kubiliaus, yra susijusios su tuo, kad tik Prezidentas Lietuvai atstovauja Europos Sąjungos Vadovų Taryboje.
Konservatorius akcentuoja, kad Prezidentas turi visas galimybes pareikalauti, kad europinės energetikos krizės problemos ir būdai, kaip jas spręsti, būtų svarstomi artimiausioje arba neeilinėje Vadovų Taryboje ir kad šių problemų sprendimui būtų numatyta ir tai, kad gausias subsidijas ir kompensacijas energetikos vartotojams mokėtų Europos Sąjunga iš tam specialiai sukurto fondo („Recovery 2“), panašiai kaip buvo daroma pandemijos metu.
Tada Europos Sąjunga pirmą kartą savo vardu finansų rinkose pasiskolino 750 mlrd. eurų, sukūrė „Recovery“ fondą, iš kurio ir Lietuva gavo kelis milijardus eurų ir tai labai stipriai padėjo Lietuvai atlaikyti pandemijos krizę be didesnių ekonominių nuostolių.
„Prezidentas turi visas galimybes Vadovų Tarybai tai pasiūlyti ir pareikalauti, kad tokios pat priemonės būtų įgyvendintos ir šios, energetinės krizės laikotarpiu. Ypač, kad tai yra europinio masto krizė“, – pabrėžia A. Kubilius.
Jo teigimu, taip Prezidentas galėtų pasirūpinti, kad Lietuva, kaip ir per praeitą krizę, gautų nemažą pinigų sumą (kelis milijardus eurų) šiai krizei įveikti.
„Mes Europos Parlamente esame pasiruošę Prezidentui padėti Vadovų Taryboje realizuojant tokią iniciatyvą. Tikiuosi, kad Prezidentas ne tik siūlys, ką Vyriausybė ir Seimo dauguma turi padaryti šios energetinės krizės metu (jie turi savo kompetenciją ir atsakomybę šią krizę taip pat suvaldyti efektyviausiu būdu), bet ir pats efektyviausiu būdu išnaudos savo atsakomybę atstovauti Lietuvai Vadovų Taryboje“, – rašo Europos Parlamento narys.
Jis pareiškė, jog tikisi, kad jau rytoj Prezidentas ims skambinti kitiems Vadovų Tarybos nariams (Prezidentams ir Premjerams, bei ES institucijų vadovams) ir tarsis, kaip į Lietuvą bei kitas ES šalis atvežti naujų ES lėšų milijardinius fondus tam, kad būtų padėta žmonėms pergyventi šią energetinę krizę.
„Tada bus galima ne tik pritarti Prezidento pasiūlymams, kaip Vyriausybė turi didinti įvairias išmokas, bet dar ir padidinti tuos gausius pasiūlymus. Tikiuosi, kad Prezidentas nenuvils Lietuvos žmonių“, – feisbuke rašo jis.
Konservatorių frakcijos seniūnė: reikia ne vaikytis reitingo
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė feisbuke taip pat sureagavo į Prezidento siūlymus didinti žmonių pajamas.
„Jis sako, kad ir verslui turi būti taikomos plačios subsidijos, fiksuojama elektros kaina ties 24 cnt. Visi mes norėtume daug ir kaip geriau, bet kviesčiau patį Prezidentą įsiklausyti į savo žodžius, kad situaciją reikia spręsti, o ne vaikytis reitingo, kuriuos jis mano esant visai nesvarbius. Ir tam visiškai pritariu!“, – feisbuke rašo ji.
Politikė teigia, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesiūlydavo biudžeto išlaidų ir panašių dalykų, ne tik dėl to, kad elgėsi pagal Konstituciją nedubliuodama Vyriausybės darbo, bet ir iš savo profesinės patirties žinojo, kas yra biudžetas, kaip iš ko jis susideda ir iš kur atsiranda pinigai.
Ji pateikia tokią informaciją:
– Pajamų didinimas: darbo užmokesčio augimas turėtų būti apie 12 proc.
– Bus didinama minimali mėnesinė alga, neapmokestinamas pajamų dydis, pensijos, vaiko pinigai.
– Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje II ketvirtyje augo labiausiai iš Baltijos valstybių: Lietuvoje 13,7 proc. ir siekia 1781 EUR, Estijoje 10,1 proc. (1693 EUR); Latvijoje 8,3 proc. (1362 EUR).
– MMA taip pat Lietuvoje didžiausia iš Baltijos šalių: LT – 730 EUR., EE – 654 EUR, LV – 500 EUR.
– Pensijos, socialinės išmokos šiems metams didintos 15 proc., jos buvo didintos dukart.
– Pagal pajamas, nesvarbu, kuo šildosi, kompensacijos jau yra ir bus tęsiamos; Jas gavo beveik 200 000 namų ūkių ir ratas dar plečiamas. Raginu NAUDOTIS ir paraginkit kitus.
– Valstybė nustatė 9 ct/kWh kompensaciją už elektrą.
– Investicijos į ateitį – kelerių metų perspektyvoje – transformacijai jau pasiūlyta 250mln eurų ES ir 90 mln nacionaliniu lygiu.
– parama verslui – derinama su EK dėl 50mln lengvatinėms apyvartinėms paskoloms.
– Ūkio ir inovacijų ministerija pristatė savo paketą
Pavasarį žmonėms skyrėme vieną didžiausių paramos paketų visoje ES (3,6% nuo BVP). Girdžiu kritiką, kad kitos šalys jau po kelis paketus pasiūlė – tik dėl to, kad jos siūlė trumpalaikius, o mūsų yra tęstinis iki metų galo ir dar bus tęsiamas.
„Aš suprantu, kad visiems norisi daugiau pagalbos, suprantu, kad pasakant faktus nebūtinai žmonės juos jaučia tokia apimtimi, kurios norėtųsi. Bet labai kviečiu matyti ir šią informaciją. Kviečiu politikus atsakingai, nesukeliant nepagrįstų lūkesčių, nesudarant rizikos valstybės finansams siūlyti savo iniciatyvas“, – teigia konservatorė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia puikiai suprantanti žmonių nerimą ir pati jį jaučianti – tiek dėl bendros situacijos, tiek ir dėl savo atsakomybės.
„Įveiksime viską drauge, valstybė nepaliks pažeidžiamiausių bėdoje. Iki graudumo žaviuosi ir žmonėmis, ir verslais kurie sako – pasistengsim, išgyvensim ir laimėsim šitą karą. Ačiū Jums!“, – rašo Seimo narė.
