„Rinkėjų skirtumas lemia ir mitingų retorikos bei elgesio skirtumą. Tą skirtumą galima apibrėžti labai paprastai: kai dešinieji būna valdžioje, tai į protestus besirenkantys kairieji rinkėjai ir Seimo langus išdaužo (2009.01.16), ir akmenimis Seimo narius bei policiją apmėto (2021.08.10). Kai kairieji būna valdžioje (A.Butkevičius, R.Karbauskis), dešinieji rinkėjai susirinkę į protesto mitingus pašūkauja, patriukšmauja, paragina kairiųjų Seimą išsivaikščioti, bet dar nei karto dešiniųjų mitingai neperėjo prie Seimo langų daužymo ar akmenų svaidymo.
Lygiai taip pat galima pastebėti, kad mitinguose prieš dešiniųjų valdžią renkasi ne tik kairiųjų rinkėjai, bet ir gausūs kriminalinių veikėjų būriai. Kai dešinieji rinkėjai renkasi protestuoti prieš kairiųjų valdžią, kriminalinių veikėjų tokiuose mitinguose nesimato. Kas lemia tokį skirtumą, galėtų atsakyti tie, kas organizuoja šiandieninius mitingus“, – rašo A.Kubilius.
Anot politiko, protestai ir mitingai yra pasaulio kasdienybė, o ir Lietuvoje jie irgi buvo kasdienybė. Tačiau, anot A. Kubiliaus, penktadienį vykusiam mitingui žiniasklaidos skiriamas dėmesys buvo toks, lyg mūsų šalyje tai vyktų pirmą kartą.
„Kai kas sako, kad šiandieninis visuomenės susipriešinimas ir žmonių noras protestuoti yra ypatingas, nes, tariamai, dabartinė dešiniųjų valdžia viską daro labai blogai ir tik todėl žmonės renkasi į mitingus ir net riaušes kelia.
Tai yra visiškai klaidinga išvada, nes mitingų pobūdį lemia ne tai, kas yra valdžioje, o kas renkasi į mitingus.
Protesto mitingai „prieš valdžią“ turi vieną bendrą savybę – į juos renkasi piliečiai (rinkėjai), oponuojantys valdžiai. Rinkėjai Lietuvoje ir pasaulyje yra skirtingi: vieni pastoviai balsuoja už kairiuosius ir nekenčia dešiniųjų, kiti daugmaž pastoviai balsuoja už dešiniuosius ir nelabai mėgsta kairiųjų. Todėl yra natūralu, kai Lietuvoje valdžią turi kairieji, į protesto mitingus renkasi dešiniųjų rinkėjai, o kai Lietuvoje valdžią turi dešinieji, į protesto mitingus renkasi kairiųjų rinkėjai“, – žinutę tęsia europarlamentaras.
Anot A. Kubiliaus, sociologai galėtų pasakyti, kad dešiniųjų ir kairiųjų rinkėjai yra pakankamai skirtingi: savo išsilavinimu, pasaulio supratimu, net ir uždirbamomis pajamomis, amžiumi ar gyvenamąja vieta, todėl, esą, yra natūralu, kad šiandien, prie dešiniųjų valdžios, į protesto mitingus renkasi kitokie rinkėjai, nei jie rinkdavosi tada, kai valdžioje buvo kairieji, pavyzdžiui R.Karbauskio laikais.
„Matyt, galima būtų atrasti ir daugiau skirtumų – į vienus mitingus dalyviai suvežami samdytais autobusais iš visos Lietuvos (kas tuos autobusus samdo?), į kitus renkasi tik tie, kam tai tikrai rūpi.
Tai ir būtų pagrindiniai skirtumai tarp mitingų dabar ir tada, kai valdžioje buvo kairieji. Mitingai yra skirtingi dėl to, kad į juos renkasi skirtingi rinkėjai (ne tik savo politinėmis pažiūromis, bet ir savo elgesio įpročiais), ir toks skirtumas yra Lietuvos realybė. Tokie rinkėjų skirtumai yra ir viso demokratinio pasaulio realybė. Ir tai, kad vieni mitingai daužo valdžios langus, o kiti to nedaro, visiškai nereiškia, kad kažkuri Vyriausybė dirbo geriau, nei kita Vyriausybė. Tai tik reiškia, kad į protesto mitingus rinkosi skirtingi rinkėjai. Ir tik kai kurie iš jų „mėgsta“ langus daužyti.
Mitingai ir protestai yra natūralus demokratinės visuomenės gyvenimo bruožas. Maršai už tradicinę šeimą, ar Pride maršai už LGBT nėra tai, kas turėtų mus stebinti. Svarbu tik, kad langų nedaužytų. Rinkitės ir proteskuokite – prieš valdžią, už valdžią, prieš gėjus, už gėjus, prieš tai, kad žemė yra apvali, o taip pat ir už Sorošą ar prieš Sorošą.
Kai kam atrodo, kad tokie mitingai yra demokratijos viršūnė, kitiems atrodo, kad rinkimai yra demokratijos viršūnė. Galime turėti skirtingus požiūrius, arba jų visai neturėti, bet turėti pomėgį parėkauti, pakeikti valdžią ir dar akmenį iš minios pasalų į pareigūną paleisti. Visko būna.
Bet kai kurie mitingai yra ypatingi. Net ir be akmenų ar išdaužytų langų.
Kai nuo mitingo tribūnos oratoriai garsiai šaukia, kad mitingas turi reikalauti pasirinkimo laisvės skiepytis ar nesiskiepyti, lygiai taip pat, kaip ir laisvės nesiskiepijus numirti, ir minia tam aistringai ploja (lyg būtų ekstremalūs libertarai), tai belieka tik paklausti: ar tie, kurie tokias drąsias kalbas rėžia ir aistringai ploja, ar jie yra pasiruošę taip pat drąsiai prisiimti atsakomybę už tas dešimt vakar per anksti nutrūkusių gyvybių, iš kurių visi buvo nesiskiepiję. Ar tikrai tie, kuriems likimas lėmė per anksti išeiti (nes jie nepasiskiepijo), būdami ant mirties skenksčio džiaugėsi ta savo laisve nesiskiepyti?
Tuo ir skiriasi mitingai ir mitinguotojai: vienuose šiandien yra garsiai sakoma, kad žmogaus gyvybė yra nesvarbu. Svarbu yra tik laisvė pasirinkti. Kituose ankstesniuose mitinguose tokio nekrikščioniško požiūrio į žmogaus gyvybę neteko girdėti.
Rinkėjai yra rinkėjai: jie myli vienus lyderius ir nekenčia kitų lyderių. Jie klauso savo lyderių. Kai kuriems rinkėjams tiesiog gali nepasisekti, kad jų lyderiai, šiandien būdami opozicijoje ir kovodami su Vyriausybe, tiesiogiai ar netiesiogiai paskatins savo rinkėjus nesiskiepyti. Kažkuriam iš tokių rinkėjų gali ir nepasisekti, kad jis, patikėjęs tokiu lyderiu ir jo propaguojama laisve nesiskiepyti, pasirinks ir laisvę numirti.
Kieno sąžinę tai slėgs?“, įrašą užbaigia A. Kubilius.
Šeimų sąjūdžio organizuotame mitinge maždaug 5 tūkst. žmonių protestavo prieš COVID-19 ribojimus
Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau neleido Lietuvos šeimų sąjūdžiui mitinguoti prie Seimo, argumentuodama išaugusia smurto grėsme, todėl protestas vyko Katedros aikštėje.
Rugpjūtį prie Seimo vykęs tūkstantinis mitingas buvo peraugęs į riaušes, dėl jų sulaikyta keliasdešimt asmenų, pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Penktadienį po mitingo Katedros aikštėje Vilniuje kilus neramumams sulaikyta 20 žmonių, nukentėjusiųjų nebuvo, pranešė policijos atstovai.
„Dienos eigoje policijos pareigūnai sulaikė 20 asmenų, 19 asmenų už Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimus, vienas asmuo – už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis“, – žurnalistams penktadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.
Tarp šių pažeidimų – teisėtų reikalavimų nevykdymas, vaikščiojimas važiuojamąja kelio dalimi. Du asmenys sulaikyti ikiteisminiame tyrime dėl anksčiau prie Seimo vykusių riaušių.
Pasak policijos atstovų, mitingas beveik iki pabaigos vyko be rimtesnių incidentų, tačiau renginiui pasibaigus minia pajudėjo link Seimo, jai nebuvo leista to padaryti.
„Pagal policijos planavimą, miniai nebuvo leista žygiuoti toliau: ties Lukiškių aikšte draudėme pėsčiųjų, transporto priemonių eismą ir minia buvo sustabdyta“, – kalbėjo Vilniaus policijos viršininkas.
„Teko iš tos minios sulaikyti ir tų asmenų, kurie nepaisė policijos pareigūnų prašymų, nevykdė teisėtų reikalavimų“, – pridūrė jis.
Pasak S. Gago, veiksmai vis dar yra atliekami, asmenys pristatomi į policijos komisariatus. Policija planuoja darbą tęsti ir naktį.
„Manyčiau, kad mūsų pasirengimas, tos priemonės, tikrai buvo reikalingos ir matyt, jeigu ne tas pasirengimas, ne gausios policijos pajėgos, labai tikėtina, kad galbūt būtume turėję panašų scenarijų, kaip buvo prieš mėnesį laiko“, – sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Matėme renginiui baigiantis apie kelis šimtus asmenų, kurie patraukė prie Seimo skanduodami tam tikrus šūkius, kurių esminis, matyt, buvo „Seimą – lauk“ ir mums teko imtis taktinių priemonių tuos asmenis stabdyti“, – pridūrė jis.
R. Požėlos duomenimis, penktadienio įvykių metu nukentėjusiųjų nebuvo.
„Sužeistų, sužalotų nei pareigūnų, nei mitingo dalyvių, nei miestiečių, nei svečių – šiam momentui tokios informacijos neturime“, – šią informaciją patvirtino ir S. Gagas.
Nėra duomenų ir apie tai, kad būtų sugadintas miesto ar gyventojų turtas.
„Turime suvokti, ką mes bandėme pasakyti – ir Katedros aikštė nėra pati tinkamiausia vieta tokiems renginiams. Taip, ji geresnė nei prie Seimo, bet ne pati tinkamiausia. Tai ta pasirinkta vieta ir renginio specifika ir sukėlė tas problemas – dėl to tenka apgailestauti ir atsiprašyti vilniečių ir svečių dėl patirtų nepatogumų“, – sakė R. Požėla.
