„Testuojamų žmonių apimys yra niekingai mažos ir dėl to atrodo, kaip ir viskas gerai, o gerai tikrai nėra. Aš nematau jokio gero rezultato, proveržio. Kalbant apie vakcinavimą, tikrai vakcinos gulėjo ir tebeguli sandeliuose, matome ir komunikacinę krizę su viena iš vakcinų, matome besikaitaliojantį prioritetinį sąrašą“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė S. Skvernelis.

„Apribojimai, kurie vis dar tęsiami, rodo, kad rezultato nėra. Ne tik Lietuvos pavyzdys rodo, kad tos priemonės jau nebeveikia, reikia galvoti kitokių būdų“, – pridūrė jis.

S. Skvernelio teigimu, šiuo metu koronaviruso valdymo priemonės neturėtų būti tokios pačios kaip praėjusį kovą, nes situacija gerokai pasikeitusi.

„Kai mes susidūrėme su pandemija, tai buvo visiškai nauja situacija, niekas nežinojo, kas čia per virusas, kaip jis plis, kodėl jis plis, kas apsaugo. Dabar situacija visiškai kitokia – daugybė mokslinių tyrimų, kitų šalių patirčių, parodančių, kaip galima sėkmingai tvarkytis, kokia yra visuomenės reakcija“, – kalbėjo buvęs premjeras.

„Kai yra tiek persirgusių žmonių, irgi yra kita situacija, kadangi susiformavęs pakankamai didelis imunitetas ir valdyti tomis pačiomis priemonėmis, kuris buvo per pirmąją bangą, nebeišeina. Girdėjome, kad bus nauja strategija, jos kol kas nėra“, – sakė jis.

S. Skvernelio manymu, reikėtų ieškoti būdų, kaip atverti daugiau veiklų persirgusiems, pasiskiepijusiems asmenims, taip pat pasitelkiant testavimą.

„Reikia nustoti eiti per bauginimą, reikia žmonės paskatinti ir motyvuoti. Testavimo apimčių didinimas galėtų būti viena iš skatinimo priemonių žmonėms dalyvauti kažkokioje veikloje. Kažkada pasiūliau teatrą. Jei turi imunitetą, esi persirgęs arba pasiskiepijęs ir testuojiesi, tokiu atveju gali elektroniniu būdu įsigijęs bilietą patektį į teatrą, kur [taikomos] visos saugumo priemonės. Lygiai tas pats su kita veikla, sporto klubais, koncertais ir panašiai. Net su lauko kavinėmis toks būdas gali būti“, – aiškino S. Skvernelis.

Anot jo, situacijos nepalengvina ir tai, kad koalicijos partneriai skleidžia skirtingas žinias. S. Skvernelis sako apskritai pasigendantis aktyvesnės Vyriausybės veiklos.

„Užsienio reikalų ministras tikrai yra matomas, atstovaujama aiški užsienio politikos kryptis, kurią Tėvynės sąjunga formuoja. Toliau matosi tam tikros socialinės apsaugos ir darbo ministrės pastangos, o daugiau kažką išskirti tampa labai sudėtinga. Jei reikėtų vertinti darbus, pažiūrėkime, kiek ši Vyriausybė, nesvarbu, kad yra krizė, pateikė konkrečių įstatymų projektų, pasiūlymų. Iš esmės nieko nėra“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Kelios ministerijos iš esmės sprendžia tiesioginius klausimus, susijusius su pandemija, o ką veikia visos kitos? <…> Matau, kad kai kurie ministrai ir šiandien nesupranta, kad jie yra ministrai“, – sakė jis.

Kubilius: Vyriausybė negali sugalvoti stebuklingų priemonių

Europarlamentaras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Andrius Kubilius pabrėžė, kad kova su pandemija nėra tik Vyriausybės reikalas.

„Vyriausybė negali sugalvoti kokių nors stebuklingų priemonių, kaip įveikti pandemiją, su kuria kovoti vienintelis būdas yra arba vakcinuotis, arba izoliuotis“, – laidoje sakė jis.

Andrius Kubilius

Pasak A. Kubiliaus, ginčai koalicijoje, kaip toliau elgtis, neturėtų būti matomi kaip politinės krizės požymiai, o apskritai Lietuva, jo nuomone, tvarkosi gana sėkmingai.

„Taip, skaičiai pradėjo augti, bet jie nėra kol kas nevaldomo augimo stadijoje. Vakcinacija vyksta pakankamai sėkmingai, efektyviai. Gal šiek tiek trūksta kokių nors naujų metodų, kaip įtikintį vyresnę kartą virš 65 metų, kad ji tikrai vakcinuotųsi, bet nėra taip, kad gulėtų nepanaudotos vakcinos ir Lietuva būtų visiškai nepajėgi jų panaudoti. Šitie skaičiai ir rodo, kad Vyriausybei iki šiol pavyksta neblogai dirbti“, – aiškino europarlamentaras.

Jo teigimu, Vyriausybė neturi daug pasirinkimų, kaip galima būtų elgtis toliau, o visuomenės susierzinimas didelis ir kitose valstybese.

„Kiekvienas palengvinimas karantino labai dažnai baigiasi tuo, kad skaičiai greitai šoka į viršų. Kai Lietuva pradėjo svarstyti apie palengvinimus, kitos šalys priiminėjo sprendimus uždaryti viską, ką įmanoma. Taip elgėsi ir Estija, ir Lenkija“, – pasakojo A. Kubilius.

„Dabar visos vyriausybės patiria lygiai tą patį, jei pažiūrėsim ar į Vokietiją ar Slovakiją ar kaimynus lenkus, latvius, estus. Visuomenės susierzinimas yra tikrai didelis ir jis visiškai nepriklauso nuo to, kaip vyriausybės tvarkosi su pandemija. Tiesiog žmonėms metus laiko besitęsiantys suvaržymai yra didžiulė problema ir su tuo nėra ką daryti“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė A. Kubilius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (309)