Pirmiausia politikas socialiniame tinkle pagyrė šalies vadovą Gitaną Nausėdą – po Europos Vadovų Tarybos (EVT), buvo suformuluotos aiškios nuostatos.

„Visiškai aišku, kad Lietuva turi įgyvendinti ir įgyvendins ES sankcijas. Lietuva turi išlaikyti ir išlaikys per savo teritoriją vežamų prekių kontrolę ir negali būti kalbos apie jokius „koridorius“, kaip ir jokių minčių apie nuolaidžiavimą Rusijai, reaguojant į Kremliaus grasinimus“, – prezidento G. Nausėdos žodžius savo įraše socialiniame tinkle citavo A. Kubilius.

Šeštadienį šalies vadovas G. Nausėda dar paragino Vyriausybę skubiau konsultuotis su Europos Komisija (EK).

„(Tai, aut. p.) nuskamba šiek tiek keistai, nes Vyriausybė tai pastoviai daro, tačiau tai nesugadina Prezidento pareiškimo svarbos, nes jame labai aiškiai pasakyta: a) Lietuva įgyvendina ES sankcijų politiką, b) negali būti tokių tranzito į Kaliningradą sąlygų, kurios tokį tranzitą darytų panašiu į Lietuvos nekontroliuojamą tranzito „koridorių“ ir c) negali būti jokio nuolaidžiavimo Kremliaus šantažui“, – rašė politikas.

A. Kubiliaus nuomone, paskutinė G. Nausėdos mintys – apie negalimą nuolaidžiavimą Kremliaus šantažą, ir yra esminė.

Andrius Kubilius

„Paskutinė Prezidento išsakyta nuostata, mano įsitikinimu, yra pati svarbiausia ir pabandysiu paaiškinti kodėl bei tai, ką, mano manymu, reikėtų daryti su Kremliaus šantažu“, – rašė A. Kubilius.

Jis savo įraše feisbuke atskirais punktais išdėstė ir kas jo žiniomis, „vyko ir vyksta“ tranzito reikaluose.

Europarlamentaras socialiniame tinkle tikino, jog „iki šiol Lietuva nuosekliai konsultavosi su Europos Komisija ir gavo jos išaiškinimą, kad atitinkamų sankcionuotų prekių tranzitui į/iš Rusijos į Kaliningradą galioja sankcijos ir Lietuva ėmėsi tokias sankcijas įgyvendinti“.

O Kremlius, kaip rašo A. Kubilius, nuo pat pradžių „žinodamas apie įvedamas ES sankcijas (viešai paskelbtos) suvaidino, kad yra labai nustebęs ir ėmė šantažuoti Lietuvą bei Briuselį“.

Politikas pažymėjo, kad pirmiausi Kremliaus šantažo išsigando opozicija.

„Ir pradėjo šaukti, kam Lietuva provokuoja Kremlių. Kremlius laimėjo pirmą hibridinį prizą – paaiškėjo, kad Lietuvos opozicijos gebėjimas pasipriešinti Kremliaus šantažui yra labai jau menkas“, – pažymėjo jis.

O ir iš Briuselio politiką A. Kubilių pasiekianti informacija leidžia manyti, kad Kremliaus šantažo išsigando ir Briuselyje.

„Kai kas Briuselyje taip pat išsigando tokio šantažo ir imasi iniciatyvos perrašyti savo pačių anksčiau Lietuvai pateiktą išaiškinimą: dabar jau bandoma teigti, kad tranzitui tarp Rusijos ir Kaliningrado Europos Sąjungos sankcijos neturėtų būti taikomos“, – pastebėjo jis.

Europarlamentaras A. Kubilius pabrėžė, jog šiuo metu esminis klausimas – visai ne tranzito klausimas.

„O tai, kad Europos Komisija/(šalys narės) yra linkusi nusileisti Kremliaus šantažui. Ypač, kai Kremlius savo šantažo taikiniu pasirenka Lietuvą. O tai reiškia, kad Kremlius yra gundomas tokį šantažą naudoti ir kitais atvejais. Ir tai yra ypač pavojinga Lietuvai. Nes Lietuva, tranzitas į Kaliningradą, „Suvalkų koridorius“ gali tapti nuolatiniu Kremliaus šantažo taikiniu, Kremliui siekiant bet kokių nuolaidų iš Vakarų: pvz. atšaukti kitas sankcijas ar sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi politikas.

A. Kubilius teigė, jog vakarai vis dar sunkiai mokosi, kaip elgtis su Kremliaus šantažu.

„Pagaliau išmoko nebebijoti Kremliaus gąsdinimų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvų; pradėjo net rimtesnius ginklus Ukrainai tiekti, nors iš pradžių taip pat labai bijojo piktos Kremliaus reakcijos. Tokio pobūdžio ankstesnės Vakarų baimės labai brangiai kainavo ir kainuoja Ukrainai. Paskutinių kelių dešimtmečių Vakarų pasidavimas Kremliaus šantažui yra tai, kas atvedė iki Rusijos karo prieš Ukrainą“, – tikino politikas.

Gitanas Nausėda

A. Kubilius rašė, jog Lietuvai vėl tenka uždavinys mokyti vakarus nebijoti Kremliaus šantažo.

„Ne plieno pervežimai yra problema, o pasidavimas Kremliaus šantažui yra problema. Vakarai turi išmokti naujomis sankcijomis atsakyti į kiekvieną naują Kremliaus šantažo priepuolį, o ne ieškoti būdų, kaip naujomis nuolaidomis skatinti vis naujus šantažo priepuolius“, – rašė jis.

Politikas teigė, jog vakarai „turi atsiminti, kad pasiduodami Kremliaus šantažui jie tik didina pavojų savo kariams, o ne jį sumažina“.

„Mes norime, kad Lietuvoje būtų kiek galima daugiau Vakarų kariuomenės, tam, kad galėtume atbaidyti Putino grasinimus ir šantažus. Ir tikimės, kad sulauksime tokios didėjančios Vakarų paramos su naujomis brigadomis, dislokuotomis Baltijos valstybėse. Suprantama, kad valstybių vadovai, kurių kariai yra dislokuoti Baltijos valstybėse, tikrai nenori, kad jų kariams tektų išmėginimas ginti Baltijos šalis nuo Rusijos tikros karinės invazijos.

Todėl jie tampa ir ypatingai jautrūs Kremliaus šantažui. Tačiau jie turi atsiminti, kad pasiduodami Kremliaus šantažui jie tik didina pavojų savo kariams, o ne jį sumažina“, – socialiniame tinkle mintis dėstė A. Kubilius.

Europarlamentaras A. Kubilius teigė, jog Rusijos šantažą reikia išnaudoti prieš jį patį.

„Taip balandžio pradžioje pasielgė NATO ir nutraukė prieš 25 metus pasirašytą NATO–Rusijos sutartį. Nes Rusija nebe ta, su kuria buvo pasirašyta sutartis. Pats metas ir Europos Sąjungai bei Vakarams peržiūrėti visas sutartis, kokios kada nors buvo pasirašytos su Rusija. Būtų įdomių pasekmių. O į kiekvieną šiandieninį Rusijos grasinimą (kad ir Lietuvai) Vakarai turėtų atsakyti nusiųsdami dar po vieną M–142 HIMARS raketų divizioną Ukrainai“, – ragino politikas.

A. Kubilius savo įrašo pabaigoje dar ironizavo apie Kremliaus grasinimus ir to padarinius: „tik jų dėka Švedija ir Suomija tampa NATO narėmis; Ukraina – žengia ES narystės keliu; Kremlius strategiškai jau pralaimėjo karą Ukrainoje“.

„Kremlius sėkmingai įrodo, kad nuo „hibridinės galios“, paremtos šantažo propaganda, iki „Kremliaus negalios“ yra tik vienas žingsnis – kai tie, kuriems tas šantažas yra skirtas, pradeda to šantažo nebebijoti. Europai yra verta šią pamoką išmokti“, – rašė A. Kubilius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)