Pirmadienį LRT laidoje „LRT forumas“ dalyvavęs konservatorius A. Kubilius pažymėjo, kad valdantieji ima tirti opozicijos veiklą tada, kai patys susiduria su savo problemomis.
„Kada Lietuvoje valdantieji sudarinėja komisijas tirti opozicijos veiklai? Tada, kai valdantiesiems pasidaro sunku išlaikyti savo rinkėjus, sunku išlaikyti populiarumą, kyla dėl jų pačių valdymo didelės problemos, renkasi kultūrininkai į piketus, mokytojai galbūt demonstruosis. Tai yra tradicinis rytietiškas modelis, ką tada daryti – reikia žmonėms parodyti priešą ir prieš jį kovoti“, – pabrėžė konservatorius.
Tuo metu 2010-ųjų žiemą tuometis ministras pirmininkas A. Kubilius pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą dėl ankstesnės – socialdemokratų – valdžios neatsakingo elgesio su šalies finansais, nes nepagrįstai didinant išlaidas esą dar pagilėjo finansų krizė.
„Manau, kad būtų labai naudinga atlikti parlamentinį tyrimą, kodėl 2004–2008 metais tuometės valdžios nesugebėjo tinkamai tvarkyti šalies finansų“, – tuomet svarstant kitų metų biudžeto projektą aiškino A. Kubilius.
Jo minimos Seimo kadencijos valdžioje vyravo socialdemokratai. Kaip tuomet teigė A. Kubilius, parlamentinis tyrimas padėtų „sudėlioti labai aiškius rėmus, ko daugiau negalima daryti“. Anot A. Kubiliaus, ankstesnė valdžia prieš pat į Lietuvą ateinant krizei, t. y. 2008 metais, dar padidino socialines išlaidas ir tai buvo papildomas smūgis Lietuvos finansų sistemai. Tuo metu Estija sukaupė papildomą rezervą, užuot didinusi deficitą.
Tuo metu socialdemokratas ir ekspremjeras G. Kirkilas nesibaimino pasiūlyto parlamentinio tyrimo, nes jis esą buvo užtikrintas, kad nieko neteisėto socdemai padarė.
„Jei tokiais dalykais užsiiminėsime, tai nebus kada dirbti, bet jeigu konservatoriai turi noro sudaryti komisiją, mums bus tikrai labai gera proga įrodyti, kad visi mūsų sprendimai buvo teisėti ir mes siekėme pagerinti žmonių padėtį“, – BNS tuomet kalbėjo ekspremjeras.
G. Kirkilas pažymėjo, jog jo vadovaujamas Ministrų kabinetas neturėjo Seimo daugumos palaikymo, todėl nė vienas sprendimas dėl biudžeto nebuvo priimtas vien valdančiųjų balsais. Prieš premjeru tampant A. Kubiliui 2008-ųjų pabaigoje, vyriausybei pustrečių metų vadovavo G. Kirkilas.
Kalbėdamas LRT.lt LSDDP lyderis G. Kirkilas teigė, jog patys konservatoriai sukūrė komisijų tradiciją, o dabar stebisi, kad valdantieji nori ištirti opozicijos veiklą. „Jie neturėtų dabar stebėtis savo pačių pradėta tradicija. Visos partijos dirba taip, kaip išmano“, – pridūrė G. Kirkilas.
Pasak politiko, jo vadovaujamu metu finansai buvo tvarkomi tinkamai, o krizes sukėlė ne vyriausybės. „Nežinau, kodėl sakoma, kad komisijų sudarymas yra tradicinis rytietiškas modelis, nes tokias komisijas kuria ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Bet aš esu ne kartą išsakęs skeptišką požiūrį į jas – nei jos ką nors ypatingo nustato, daugiausia užsiima politika“, – LRT.lt kalbėjo G. Kirkilas.
Pamiršo, kad apie tai kalbėjo
Susisiekus su A. Kubiliumi šis iš pradžių teigė neatsimenantis kalbų dėl tyrimų komisijos 2010-aisiais. Vis tik pokalbiui įsibėgėjus pakomentavo šį atvejį.
„Aš nežinau, kokiame kontekste buvo pasakyta. 2010-aisiais išgyvenome visų socdemų baisią kritiką, kaip mes blogai valdome Lietuvą.
Man atrodo, mano žodžiai tuo ir pasibaigė, kad būtų gerai atlikti [tyrimą], bet niekas ten paskui ir nejudėjo. Ir buvo žinomi tie faktai, kurie šiandien pasikartojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Stasio Jakeliūno tyrimų komisijoje, kur Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius papasakojo, kaip G. Kirkilo vyriausybė buvo perspėta ne vieną kartą dėl neatsakingos finansų politikos.
Tai mes čia turbūt, atsakydami į socdemų nuožmią kritiką, o jie tuo metu buvo opozicijoje ir daug leido sau krizės akivaizdoje tokių pareiškimų daryti, pasakėme, kad būtų gerai ištirti, bet patys nesiėmėme jokių veiksmų, nes nemanau, kad tai labai racionalu“, – LRT.lt paaiškino A. Kubilius.
Žurnalisto paklaustas, ar, jo nuomone, apskritai reikalingos tyrimų komisijos opozicijos veiklai tirti, A. Kubilius atsakė: „Aš bent manau, kad jos reikalingos tada, jei yra rimta valstybinė problema. Tikrai mes niekad nesame inicijavę kokių nors komisijų, kurios būtų daromos tik tam, kad papolitikuoti ir parodyti, kokie niekšai yra kitos partijos. Dabar yra pereita į tokią stadiją. Dėl to, kad rinkimai artėja, konservatoriai daug kam yra rakštis ir kiekviename kairiųjų Seime, o tokių Seimų yra buvę beveik tris kartus daugiau nei dešiniųjų Seimų, yra sudaromos mažiausiai dvi komisijos tirti konservatoriams.
Aš nepamenu, kad mes, būdami valdžioje, kokią nors komisiją būtume sudarę tirti kairiųjų veiklą. Gal kažkur ir pašnekėdavome, atsišaudydami į jų kritiką, bet tikrai neatsimenu.“
Pasak A. Kubiliaus, valdantieji esą prisidarė problemų su pseudoreformomis, mokytojų atlyginimais bei regionų ligoninėmis, todėl dabar esą bando nukreipti dėmesį ir sutelkti rinkėjus. „Jie vaizduoja baisiai drąsius ir eina tyrinėti konservatorių. Tai juokinga“, – LRT.lt komentavo A. Kubilius.
A. Krupavičius: švelniai tariant, dviveidiška
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius A. Kubiliaus kalbas apie tyrimų komisijas vadina dviveidišku. „Lietuvos politikoje apskritai reikėtų dramatiškai sumažinti dviveidiškumo laipsnį. Jei susitariame dėl taisyklių, normų, tai jų ir laikomės, o ne kai man patogu – tyrimų komisijas reikia kurti, o kai nepatogu – tuomet negalima“, – komentavo politologas.
Jis prisimena, kad tyrimų komisija, apie kurią 2010-aisiais kalbėjo A. Kubilius, taip ir nebuvo sukurta. „Daug tuomet buvo kalbėta, visokių scenarijų siūlė, bet tai nebuvo įgyvendinta. Nors kalbų buvo daug. Bet tai Lietuvos politikoje tampa įprastu standartu. Po rinkimų ateina nauja valdžia ir tada pirmas žingsnis dažnai būna atlikti buvusios valdžios veiklos auditą. Vieni tai bando daryti, kiti nebando, bet šūkis dažniausiai viešai būna išsakomas, o kokiu nors rimtesniu veiksmu nevyksta“, – aiškino A. Krupavičius.
Jis taip pat teigia, jog tyrimų komisijos kuriamos daugelyje pasaulio šalių ir jos esą tiria įvairiausius klausimus, tarp jų – ir buvusių valdžių veiksmus, jei manoma, kad jie buvo neteisėti, klaidingi ar atnešė daug neigiamų pasekmių. „Tad Lietuva nieko naujo neišranda. Lietuvos politikai iš tikrųjų reikia radikalaus apsivalymo, nes jos procesuose kur dursi – ten pataikysi į problemą“, – LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.