KT tiria, ar seimūnai gali dirbti pedagoginį darbą

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį nagrinėjo, ar Seimo statuto nuostatos, kuriomis parlamentarai negali gauti jokio kito atlyginimo už papildomą darbą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę, pedagoginę ar mokslinę veiklą, neprieštarauja Konstitucijai. Šį 29 Seimo narių parašais patvirtintą prašymą KT gavo praėjusių metų pabaigoje, pranešė KT atstovė spaudai.

Baigę viešą teisminį posėdį, Konstitucinio Teismo teisėjai jau pradėjo rengti nutarimą. Kol kas nepranešama, kada jis bus skelbiamas.

Pareiškėjui - Seimo narių grupei - teisme atstovavo parlamentaras Algimantas Salamakinas.

Suinteresuotam asmeniui - Seimui - atstovavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji specialistė Jurgita Meškienė.

A.Salamakinas viešame teisminiame posėdyje teigė, kad Seimo narys neturėtų dirbti pedagoginio darbo ir būti varžomas darbo sutarčių su švietimo įstaigomis, nes tai galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Anot jo, Seimo nariai gali užsiimti tik kūrybine, tačiau ne pedagogine veikla. A.Salamakinas priminė, kad Seimo nariui mokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto, todėl jis turėtų būti apsaugotas nuo pašalinės įtakos, kuri galėtų atsirasti jam Seime priimant sprendimus dėl mokyklų, kuriose jis dirba.

Tuo tarpu J. Meškienė teigė, kad ribojimai užsiimti pedagogine ir kūrybine veikla taikomi Seimo ir Vyriausybės nariams bei prezidentui, tačiau nėra taikomi teisėjams. Jos nuomone, pakanka priimtų įstatymų, kuriuose numatyti mechanizmai, kaip Seimo nariui išvengti viešųjų bei privačių interesų konflikto dėl veiklos, nesusijusios su jo pagrindiniu darbu Seime.

Seimo statuto 15 straipsnio 4 dalis numato, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo už papildomą darbą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę, taip pat pedagoginę bei mokslinę veiklą ne Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžių metu.

Eilinis Seimo narys uždirba apie 4 tūkst. litų.