Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos teigimu, šis išaiškinimas reiškia, kad Seimas neteisėtai nustatė, jog parlamentarų nepritarimas generalinio prokuroro ataskaitai gali tapti pagrindu prezidentui atleisti generalinį prokurorą.
"Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį (...) generalinis prokuroras būtų įpareigotas teikti tokias ataskaitas apie Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklą, kurioms Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė turėtų pritarti", - paskelbė Konstitucinis Teismas.
Anot Konstitucinio Teismo, tokios pareigos nustatymas reikštų kišimąsi į prokurorų veiklą ir prokurorų nepriklausomumo varžymą.
Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė po teismo posėdžio žurnalistams sakė, kad nebeliko abejonių, jog Seimas turi keisti Prokuratūros įstatymą ir Seimo statutą.
"Turi būti skubiai daromi įstatymo ir Seimo statuto pakeitimai", - žurnalistams sakė prezidentės patarėja.
V. Gapšys užsimena apie Konstitucijos keitimą
Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys DELFI teigė dar turįs įvertinti KT sprendimą. Vis dėlto politikas užsiminė, kad Konstitucijos tekstas nėra amžinas.
Paklaustas, ar tarp „kitų pasiūlymų“ gali būti Konstitucijos straipsnių, susijusių su prokuratūros vadovybe, perrašymą pašnekovas teigė neatmetantis tokios galimybės.
„Visada yra ir tokia galimybė“, - konstatavo V. Gapšys.
Politiko nuomone, jei Seimas dalyvauja generalinio prokuroro skyrime, prokuratūros vadovo atskaitomybė parlamentui turėtų būti savaime suprantama.
„Pačioje Konstitucijoje yra nustatyta, kad Seimo skiriami ir atleidžiami pareigūnai atsiskaito jam. Ar konstituciškai nekyla reikalavimas numatyti įstatyme ir tam tikrą atleidimo tvarką?“ - retoriškai klausė V. Gapšys.
Vėliau žurnalistams komentuodamas KT sprendimą jį pavadino „didžiuliu pralaimėjimu demokratijai ir parlamentinei kontrolei“.
„Man sunkiai suvokiama logiškai, kaip atskaitomybė vienam žmogui yra mažesnė priklausomybė nei atskaitomybė parlamentui, susidedančiam iš įvairių parlamentinių partijų, frakcijų, nepriklausomų atstovų ir įvairių nuomonių. Mano vertinimu, tokia interpretacija yra tam tikras Lietuvos pralaimėjimas ir ateityje tai gali turėti neigiamas pasekmes“, - sakė V.Gapšys.
Kyla klausimas, ar Lietuva vis dar parlamentinė respublika
Ir daugiau Seimo narių iš įvairių frakcijų nustebino Konstitucinio Teismo pozicija, kad parlamentas nepagrįstai reikalauja generalinio prokuroro ataskaitos.
"Supratu, kad turėsime pakeisti pavadinimą, vadinsime nebe ataskaitomis, o informacija, pranešimais. Toks labai keistas, prieštaringas išaiškinimas", - BNS sakė J.Sabatauskas.
Jo teigimu, Konstitucinio Teismo išaiškinimas kelia klausimus dėl parlamento vaidmens kontroliuojant pareigūnus.
"Keista, tada kyla klausimas dėl visų kitų Seimo skiriamų pareigūnų - ar jie irgi neprivalo teikti ataskaitų. Tada klausimas kitas - ar Lietuva tebėra parlamentinė respublika. Gal tai irgi galėtų Konstitucinis Teismas išplėsti, išaiškinti", - kalbėjo J.Sabatauskas.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius nenormalia vadina esamą situaciją, jog generalinio prokuroro negalima atleisti dėl blogo darbo, politikams nepaliekama įrankių reikalauti atsakomybės už blogai atliekamą darbą. .
"Aš tikrai gerbdamas Konstitucinio Teismo nuomonę ir išsakytą poziciją, kuri yra galutinė šiuo klausimu, vis dėlto kartu nemanau, kad normali yra dabartinė situacija, kai netgi tais atvejais, kai problemos tam tikroje srityje, šiuo atveju prokuratūroje, nėra sprendžiamos, o tiktai gilinamos ir didėja, kai nėra galimybės jokios jį paskyrusioms institucijoms - tai yra visų pirma prezidentui, o taip pat ir Seimui, kuris dalyvauja paskyrime, kažkaip atleisti generalinį prokurorą", - teigė R.Šimašius.
Konservatoriams patiko
Tuo tarpu konservatorių atstovai pasveikino Konstitucinio Teismo
sprendimą, sakydami, kad šis išaiškinimas neleis su teisėsauga problemų turintiems valdantiesiems "kišeniniu" paversti generalinio prokuroro. Tuo tarpu konservatorius Kęstutis Masiulis sako, jog tokiu sprendimu Konstitucinis Teismas parodė, kad prokuroro negalima padaryti "kišeniniu".
"Buvo bandoma padaryti taip, kad prokuroras, kasmet teikdamas ataskaitą, drebėtų dėl savo likimo, tai reiškia, kad jis labai gerai pagalvotų, ar tirti kokios nors valdančiosios partijos bylą", - kalbėjo opozicijos atstovas.
D. Grybauskaitė: sustabdytos antikonstitucinės iniciatyvos
Paskelbus išaiškinimą, prezidentė D.Grybauskaitė išplatino pareiškimą, kuriame sako, jog Konstitucinis Teismas sustabdė antikonstitucines Seimo iniciatyvas.
Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, užuot reikalavus ataskaitos, dėl kurios būtų balsuojama, iš generalinio prokuroro galėtų būti reikalaujama teikti informaciją, viešus pranešimus.
Juose, anot Teismo, galėtų būti informuojama apie baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą, prokuratūros veiklos kryptis, bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio ikiteisminio tyrimo įstaigomis organizavimą, prokuratūros darbe kylančias problemas.
Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka turi būti nustatyti tik įstatyme, o Seimo statute gali būti numatyta, kokia tvarka Seimas priima sprendimą dėl pritarimo prezidento siūlymui skirti ar atleisti generalinį prokurorą.
Prezidentės patarėja R.Svetikaitė sakė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas reiškia, jog gali tekti peržiūrėti ir nuostatas dėl kitų institucijų vadovų nepriklausomumo ir atleidimo pagrindų. Tačiau ji konkrečių įstaigų neįvardijo, sakydama, kad reikia detaliau susipažinti su nutarimu.