Siūlys Konstitucijos pataisas
Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad tiesioginis merų rinkimo būdas pasiteisino, tam pritaria dauguma žmonių, taigi jo vadovaujama partija po pirmadienį paskelbto Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo Seimui siūlys Konstitucijos pataisas.
„Po KT verdikto svarbiausias ir esminis klausimas: ką su tuo darome? Ar grįžtame į laikus, kada merų rinkimas savivaldybių tarybose buvo politinių partijų susitarimu ir dažnai intrigų reikalas, ar vis dėlto keičiame Konstituciją ir tiesioginius merų rinkimus įteisiname? Į tuos laikus, kai merų rinkimas buvo politinių susitarimų objektas, nenorėčiau grįžti. Visa tai prisimename kaip tamsią praeitį“, – teigia M. Sinkevičius.
Laikinasis socdemų lyderis pažymi: sociologinės apklausos rodo, kad tiesiogiai rinkti merus žmonėms patinka, 8 iš 10 apklaustųjų tam pritaria.
„Tiesioginis merų rinkimas pasiteisino, toks mero rinkimo būdas užtikrina ir savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą. Tiesiogiai išrinktas meras yra tos teritorijos lyderis, savivaldybės veidas. Daug kas mena laikus, kai merai keisdavosi po kelis ir daugiau kartų per vieną kadenciją, nes savivaldybės taryboje veikiančios partijos intriguodavo ir neturėdavo ilgalaikio požiūrio į savivaldybės valdymą“, – vertina M. Sinkevičius.
Pasak politiko, KT verdiktas yra nekvestionuojamas ir KT sprendimus reikia vykdyti, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad šio klausimo nagrinėjimo KT pagrindiniai iniciatoriai – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai.
„Kreipimasis į KT, matyt, buvo sąmoningas konservatorių atstovų (o jų priekyje – buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas) noras, kad toks merų rinkimų būdas būtų panaikintas. Greičiausiai jų tikslas yra grįžti prie buvusios rinkimų tvarkos“, – sako M. Sinkevičius.
Jo žodžiais, vis daugiau viešų ir neviešų ženklų, kad valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros.
„Valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad renkant Seimą reikia atsisakyti vienmandačių, parlamentą rinkti tik balsuojant už partijų sąrašus. Taip pat šalia keliamas klausimas, ar prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė turėtų dalyvauti Europos Vadovų tarybos posėdžiuose. Visas šis fonas ir tokios diskusijos ir iniciatyvos pandemijos metu – neramina – konservatoriai bando sutelkti vis daugiau galių savo rankose“, – teigia M. Sinkevičius.
Socdemų laikinasis lyderis primena, kad konservatorių iniciatyva Seimo nariai į KT kreipėsi 2019 metais.
„Iki to laiko jau buvo įvykę dveji tiesioginiai merų rinkimai. Visa tai dar labiau verčia abejoti konservatorių nuoširdumu dėl nuostatos konstitucingumo. Galima įtarti grynai politinius motyvus”, – priduria M. Sinkevičius.
Socialdemokratų inicijuoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai 2014 m. įteisino tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Iki tol savivaldybių tarybos buvo renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą rinko savivaldybės tarybos nariai.
Sprendimas nebuvo netikėtas
Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl tiesioginių merų rinkimų nebuvo netikėtas, LS frakcija dar 2014 m. Seime reiškė tokias abejones.
„Tačiau ar tai reiškia, kad pati tiesioginių merų rinkimų idėja yra klaidinga? Nemanau. O tai, kad toks žingsnis buvo reikalingas, mes matome iš visuomenės reakcijų į tiesioginius merų rinkimus – juos palaiko net 80 procentų žmonių, rinkimai ženkliai padidino žmonių aktyvumą. Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą.
Be abejo, yra keistinų niuansų ir per pastaruosius 6 metus jie tapo akivaizdūs. Tai rizika, kad savivalda gali tapti uždara „kunigaikštyste“. Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai“, - feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigia gerbianti Teismo priimtą sprendimą.
„Įvertinus pastarųjų metų patirtį, visuomenės palaikymą, jis reiškia, kad parlamente teks svarstyti Konstitucijos keitimą. Naikinti tiesioginių merų rinkimus būtų akivaizdus ėjimas prieš visuomenės valią. Aš, kaip Seimo Pirmininkė, kviesiu visas politines jėgas diskutuoti apie tai ir sutarti dėl šios Konstitucijos pataisos.
Mūsų partija 2019 m. palaikė iniciatyvą prašyti KT šio išaiškinimo dėl Vietos savivaldos įstatymo, nes laikomės nuostatos, kad jokiuose įstatymuose neturi būti pilkų zonų.
Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio.
Tikiu, kad šioje kadencijoje pavyks tai padaryti“, - rašė V. Čmilytė-Nielsen.
TS-LKD seniūnė: nutarimas dėl tiesioginių merų rinkimų – signalas politinėms jėgoms
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl tiesioginių merų rinkimų – signalas politinėms jėgoms artimiausiu metu susitarti ir rasti bendrą sprendimą dėl efektyviausio savivaldos rinkimų modelio.
„Gerbiame KT sprendimą, todėl kviečiame visas politines jėgas rasti bendrą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų, kuris neprieštarautų Konstitucijai. Noriu atkreipti dėmesį, kad TS-LKD frakcija tikrai neprieštarauja tiesioginiams merų rinkimams“, – BNS atsiųstame komentare teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Šiandien KT priimtas nutarimas rodo, kad merų ir savivaldybių tarybos narių galių balanso klausimas turi būti išspręstas“, – sakė ji.
Jos teigimu, Seime suburta rinkimų sistemų peržiūros darbo grupė turėtų pateikti siūlymus, kaip tinkamiausiai reglamentuoti tiesioginių merų rinkimų tvarką.
„Džiaugiamės, kad Seime šiuo metu yra suburta speciali darbo grupė, kuri į šį klausimą gilinsis ir pasiūlys sprendimus. Kviečiame visas politines jėgas susitelkti ir rasti Konstitucijai neprieštaraujantį sprendimą“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė.
Konstitucinis Teismas pirmadienį konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai teisės požiūriu „yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“.
Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
LVŽS irgi remia pataisų rengimą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas (LVŽS) Ramūnas Karbauskis pažymėjo, kad jo vadovaujama politinė jėga remia tiesioginių merų rinkimų idėją ir sieks, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.
Pasak R. Karbauskio, galimybė patiems rinkti merą didina ir pasitikėjimą vietos valdžia, auga ir merų atsakomybė gyventojams.
„Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei.
LVŽS visuomet rėmė tiesioginius merų rinkimus, tačiau suprantame, kad juos įteisinant 2014 m. tuometinis Seimas pasirinko ne tą būdą – keitė tik Vietos savivaldos įstatymą, užuot daręs pakeitimus Konstitucijos tekste. Tą šiandien aiškiai pasakė Konstitucinis Teismas, tad LVŽS šešėlinėje Vyriausybėje rengsime ir po to Seime inicijuosime atitinkamas Konstitucijos pataisas, kviesdami jas paremti ir visas politines jėgas, kurioms nesvetimas didesnio žmonių įsitraukimo į savivaldą ir demokratijos siekis“, – pranešime spaudai cituojamas partijos pirmininkas.
R. Karbauskis pastebėjo, kad 2014 metais, kai sprendimas dėl tiesioginių merų rinkimų buvo priimtas, jį rėmė apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
„Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta. Suprantu, kad konservatoriai, pradėję vykdyti rinkimų sistemos reforma, mielai atsikratytų tiesioginiais mero rinkimais, kurie, prisiminus jų patirtį Kaune, jiems nėra palankūs. Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams“, – nurodė R. Karbauskis.
Gailius: Seimas turi imtis Konstitucijos pataisų jau pavasario sesijoje
Savo ruožtu Joniškio rajono meras, buvęs parlamentaras Vitalijus Gailius taip pat teigė, kad šis KT sprendimas turi paraginti parlamentą kuo greičiau priimti reikalingas Konstitucijos pataisas.
„Ši abejonė buvo keliama ir 2014 metais, kai buvo keičiamas Vietos savivaldos įstatymas ir numatomas daugelyje partijų programų buvęs tiesioginių merų rinkimų institutas. Tuomet ir mūsų frakcija atkreipė dėmesį, kad yra ir Konstitucijos atitikties klausimas, dėl kurio reikėtų apsispręsti, bet buvo skubama ir priimami sprendimai“, – ankstesnes diskusijas priminė V. Gailius.
Jo teigimu, Seimas turi šio klausimo imtis jau šioje, pavasario sesijoje.
„Tam, kad gyventojų lūkestis būtų išpildytas, jau pavasario sesijoje turi būti pirmieji klausymai ir pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, nes, priešingu atveju, sugrįšime į tą laikotarpį, kai daugelis kritikavo esamą situaciją. 2012 metų rinkiminėse programose tai buvo kiekvienos politinės partijos darbotvarkėje“,– teigė V. Gailius.
Todėl, pasak Joniškio rajono mero, Seimas turi operatyviai priimti būtinus sprendimus.
„Laiko nėra daug, keisti Konstituciją yra sudėtinga procedūra ir sudėtingas balsavimo mechanizmas – Seimas turi būti tam pasiruošęs. Abejoju, ar Seimas galėtų priimti kitokį sprendimą. (…) Mano nuomone, gyventojų dalyvavimas tiesioginiuose mero rinkimuose yra pavyzdinė demokratijos forma. Kuo daugiau renkamų pareigybių, tuo daugiau atsakomybės ir tuo didesnis gyventojų suinteresuotumas rūpintis savo savivaldybės ir šalies reikalais“, – sakė V. Gailius.
Neatmeta referendumo galimybės
Įteisinant tiesioginius merų rinkimus Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis mato ir referendumo galimybę.
Taip jis kalbėjo po to, kai Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.
„Manau, kad reikės imtis sprendimų, kad tiesioginiai merų rinkimai liktų (...). Tai yra svarbus pasirinkimas, žmonės renka savo bendruomenės lyderį, jų nuomonė – svarbiausia“, – BNS pirmadienį sakė S. Skvernelis.
Anot jo, tą galima padaryti Seime priėmus Konstitucijos pataisas, tačiau tam gali prireikti ir referendumo.
„Gali būti taip, kad Seime nebus politinės valios iš valdančiųjų pusės paremti pataisas Konstitucijos, kurios įteisintų ir leistų rinkti merus tiesiogiai. Jei jie prieštarauja, o kadangi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tikėtina, kad prieštarauja, tai be referendumo kito kelio pakeisti Konstituciją nėra“, – teigė Seimo opozicijos lyderis.
Pasak S. Skvernelio, Seimas pirmąsias diskusijas dėl Konstitucijos pataisų galėtų pradėti dar pavasario sesijoje, o pirmą balsavimą surengti dar rudenį.
Jis taip pat pabrėžė, kad jei susitarimo pasiekti nepavys, opozicijoje esančios partijos galėtų ir pačios inicijuoti referendumą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pirmadienį išplatintame pranešime pareiškė remsianti Konstitucijos pataisas, siekiant įteisinti tiesioginius merų rinkimus.
Pasak partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, galimybė patiems rinkti merą didina pasitikėjimą vietos valdžia bei augina merų atsakomybė gyventojams.
„Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jų kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
Anot jo, įteisinant merų rinkimus „Seimas pasirinko ne tą būdą – keitė tik Vietos savivaldos įstatymą, užuot daręs pakeitimus Konstitucijos tekste“.
Politiko teigimu, partija rengs ir teiks Seimui Konstitucijos pataisas.
„Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta“, – teigė R. Karbauskis.
„Suprantu, kad konservatoriai, pradėję vykdyti rinkimų sistemos reformą, mielai atsikratytų tiesioginiais mero rinkimais, kurie, prisiminus jų patirtį Kaune, jiems nėra palankūs. Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu“, – pridūrė jis.
