Anot KT, ši Medžioklės įstatymo nuostata apriboja medžiotojų klubo kaip asociacijos narių teisę savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, taip pat dėl šių narių priėmimo tvarkos nustatymo.
Nutartyje teigiama, kad prievolės priimti į klubą įtvirtinti įstatyme nebuvo būtina, nes įstatymas sudaro galimybę asmeniui jam priklausančiame sklype nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas arba pačiam gauti leidimą medžioti tame plote.
Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimąsi. Šis teismas nagrinėjo piliečio skundą, kad medžiotojų klubas atsisakė jį priimti į savo gretas.
Ieškovas yra medžiotojas ir turi šio klubo naudojamame medžioklės plotų vienete jam nuosavybės teise priklausančių daugiau kaip 100 hektarų žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų, tačiau medžiotojų klubas per visuotinį narių susirinkimą slapto balsavimo metu nepritarė ieškovo narystei, nes šis yra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuomone, Medžioklės įstatyme nustatytas įpareigojimas priimti asmenį į medžiotojų kolektyvą, apriboja konstitucinę asociacijos narių laisvę nuspręsti, su kuo jie nori ar nenori vienytis į asociaciją.
Teismas atkreipė dėmesį, kad anksčiau KT yra pasisakęs, jog teisė medžioti nėra konstitucinė teisė, ji kyla iš žemesnės galios teisės aktų ir turi būti įgyvendinama taip, kaip numatyta teisės aktuose. Tuo metu asociacijų laisvė yra konstitucinė laisvė.